Suomių vyrų impulsyvumas susijęs su specifine geno mutacija (0)
Neatsispirti impulsyviems potraukiams prekybos centre tarp prekių lentynų – vienas dalykas. Tačiau visa kas kita, kai impulsyvumas susijęs su smurtiniu ir nusikalstamu elgesiu. Mokslininkai aptiko genų mutaciją, atsakingą už tokį impulsyvų elgesį, praneša livescience.com.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Tyrėjai teigia, kad minėta genų mutacija veikia neuromediatoriaus serotonino (hormono, susijusio su savikontrole) išskyrimą.
Ši mutacija buvo aptikta tik Suomijos gyventojų organizmuose. Tris kartus dažniau nei psichologiškai sveikų suomių genuose ji buvo aptikta smurtinių nusikaltėlių genuose. Tiesa, tyrėjai perspėja, kad pati mutacija nesąlygoja impulsyvumo, tačiau gali turėti įtakos kartu su tokiais faktoriais kaip lytis, alkoholio poveikis ir stresas.
„Mes žinojome, kad impulsyvumas yra nulemtas genetiškai“ - teigia Nacionalinio piktnaudžiavimo alkoholiu ir alkoholizmo instituto genetikas ir tyrimų autorius Davidas Goldmanas.
Ankstesni tyrimai parodė, kad žemas serotonino lygis yra susijęs su impulsyviu elgesiu. Tyrimai taip pat atskleidė, kad impulsyviam elgesiui ir impulsyviems elgesio sutrikimams (tokiems, kaip dėmesio sutrikimas ir hyperaktyvumas) įtakos turi ir paveldimumas.
Tyrėjai atrinko 96 suomių vyrus, kurie kalėjo už žiaurius nusikaltimus, ir 96 psichologiškai sveikus nekalėjusius suomių vyrus. Suomiai tyrimo objektu buvo pasirinkti todėl, kad istoriškai jie yra labiau izoliuoti nei kitos tautos, tad pasižymi ne tokia plačia genų mutacijų palete.
D. Goldmanas ir jo kolegos analizavo kiekvieno žmogaus genomą, dėmesį sutelkdami į 14 genų, kurie yra susiję su neuromediatorių dopamino ir serotonino išsiskyrimu. Mutaciją mokslininkams pavyko aptikti gene HTR2B. Mutacija susijusi su impulsyvumu ir žiauriu elgesiu. Genas HTR2B skatina serotonino receptorius smegenyse, ypač kaktos srityje - impulsų kontrolės centre. Pasirodo, geno HTR2B mutacija yra pakeičiama „stop kodonu“ (angl. k. „stop codon“), t.y., genetiniu kodu, kuris sustabdo mutacinį genų perrašymą į funkcionalų variantą. Minėtasis „stop kodonas“ ir slopina serotonino receptorių veiklą bei turi įtakos impulsyviam elgesiui.
Tokią genų mutaciją turėjo 17 iš 96 kalinių – triskart daugiau nei nekalėjusių asmenų. Kaliniai pe savo „karjerą“ buvo padarę vidutiniškai po 5 nusikaltimus, kurių 94 proc. buvo atlikti apsvaigus nuo alkoholio. Nusikaltimai nebuvo iš anksto planuoti ar tyčiniai – dažniausiai tai buvo per daug impulsyvi reakcija į menką incidentą, skelbia mokslininkai. Tyrimas taip pat atskleidė, kad 70 proc. minėtą mutaciją turėjusiųjų yra būdingas ir suicidinis (savižudiškas) polinkis.
Siekdami geriau suprasti geno mutacijos vaidmenį, mokslininkai išvedė pelių vadą su analogiška mutacija. Stebėdami, kaip tokios pelės elgiasi, mokslininkai užfiksavo, kad mutavusios pelės buvo linkusios impulsyviai elgtis naujų daiktų ar aplinkų atžvilgiu nei įprastos pelės. Be to, mutavusios pelės pasižymėjo aukštesniu testosterono lygiu (tas pats – ir žmonių atveju).
Tyrėjai perspėja, kad pati mutacija nesąlygoja impulsyvumo, tačiau gali turėti įtakos, kartu su tokiais faktoriais kaip lytis, alkoholio poveikis ir stresas.
„Mūsų paskaičiavimu, tokią geno mutaciją gali turėti apie 100 tūkst. Suomijos vyrų, - teigia D.Goldmanas. – Tačiau dauguma jų niekada nesielgia impulsyviai, o apie kriminalinius nusikaltimus ir kalbos negali būti.“
Tačiau ekspertai teigia, kad genas HTR2B gali būti mutavęs ne vien suomių vyrų populiacijoje.
Ši mutacija buvo aptikta tik Suomijos gyventojų organizmuose. Tris kartus dažniau nei psichologiškai sveikų suomių genuose ji buvo aptikta smurtinių nusikaltėlių genuose. Tiesa, tyrėjai perspėja, kad pati mutacija nesąlygoja impulsyvumo, tačiau gali turėti įtakos kartu su tokiais faktoriais kaip lytis, alkoholio poveikis ir stresas.
„Mes žinojome, kad impulsyvumas yra nulemtas genetiškai“ - teigia Nacionalinio piktnaudžiavimo alkoholiu ir alkoholizmo instituto genetikas ir tyrimų autorius Davidas Goldmanas.
Ankstesni tyrimai parodė, kad žemas serotonino lygis yra susijęs su impulsyviu elgesiu. Tyrimai taip pat atskleidė, kad impulsyviam elgesiui ir impulsyviems elgesio sutrikimams (tokiems, kaip dėmesio sutrikimas ir hyperaktyvumas) įtakos turi ir paveldimumas.
Tyrėjai atrinko 96 suomių vyrus, kurie kalėjo už žiaurius nusikaltimus, ir 96 psichologiškai sveikus nekalėjusius suomių vyrus. Suomiai tyrimo objektu buvo pasirinkti todėl, kad istoriškai jie yra labiau izoliuoti nei kitos tautos, tad pasižymi ne tokia plačia genų mutacijų palete.
D. Goldmanas ir jo kolegos analizavo kiekvieno žmogaus genomą, dėmesį sutelkdami į 14 genų, kurie yra susiję su neuromediatorių dopamino ir serotonino išsiskyrimu. Mutaciją mokslininkams pavyko aptikti gene HTR2B. Mutacija susijusi su impulsyvumu ir žiauriu elgesiu. Genas HTR2B skatina serotonino receptorius smegenyse, ypač kaktos srityje - impulsų kontrolės centre. Pasirodo, geno HTR2B mutacija yra pakeičiama „stop kodonu“ (angl. k. „stop codon“), t.y., genetiniu kodu, kuris sustabdo mutacinį genų perrašymą į funkcionalų variantą. Minėtasis „stop kodonas“ ir slopina serotonino receptorių veiklą bei turi įtakos impulsyviam elgesiui.
Tokią genų mutaciją turėjo 17 iš 96 kalinių – triskart daugiau nei nekalėjusių asmenų. Kaliniai pe savo „karjerą“ buvo padarę vidutiniškai po 5 nusikaltimus, kurių 94 proc. buvo atlikti apsvaigus nuo alkoholio. Nusikaltimai nebuvo iš anksto planuoti ar tyčiniai – dažniausiai tai buvo per daug impulsyvi reakcija į menką incidentą, skelbia mokslininkai. Tyrimas taip pat atskleidė, kad 70 proc. minėtą mutaciją turėjusiųjų yra būdingas ir suicidinis (savižudiškas) polinkis.
Siekdami geriau suprasti geno mutacijos vaidmenį, mokslininkai išvedė pelių vadą su analogiška mutacija. Stebėdami, kaip tokios pelės elgiasi, mokslininkai užfiksavo, kad mutavusios pelės buvo linkusios impulsyviai elgtis naujų daiktų ar aplinkų atžvilgiu nei įprastos pelės. Be to, mutavusios pelės pasižymėjo aukštesniu testosterono lygiu (tas pats – ir žmonių atveju).
Tyrėjai perspėja, kad pati mutacija nesąlygoja impulsyvumo, tačiau gali turėti įtakos, kartu su tokiais faktoriais kaip lytis, alkoholio poveikis ir stresas.
„Mūsų paskaičiavimu, tokią geno mutaciją gali turėti apie 100 tūkst. Suomijos vyrų, - teigia D.Goldmanas. – Tačiau dauguma jų niekada nesielgia impulsyviai, o apie kriminalinius nusikaltimus ir kalbos negali būti.“
Tačiau ekspertai teigia, kad genas HTR2B gali būti mutavęs ne vien suomių vyrų populiacijoje.
„Suomių atvejis iliustruoja, kokį vaidmenį psichinių sutrikimų etiologijoje atlieka genetinis faktorius, - pažymi Kalifornijos universiteto psichiatras Johnas Kelsoe. – Taip, šiame tyrime analizuota mutacija būdinga tik suomiams. Tačiau kitose tautose gali būti paplitusių kitokių geno HTR2B mutacijų.“
(0)
(0)
(0)