Amerikos vėžio draugijos duomenimis, absoliuti dauguma – 88 proc. – vėžiu sergančių žmonių yra vyresni nei 50 metų, o išgyvenamumo rodikliai pastaraisiais dešimtmečiais pagerėjo.

Tačiau 2023 m. žurnale „BMJ Oncology“ paskelbtame tyrime nustatyta, kad vėžys „jaunėja“, ligos atvejų tarp 50 metų nesulaukusių žmonių skaičius 1990–2019 m. laikotarpiu išaugo nuo 1,82 mln. iki 3,26 mln.

Apie onkologinių ligų riziką surinkta nemažai žinių, pavyzdžiui, įrodyta, kad rūkymas ženkliai didina tikimybę susirgti plaučių vėžiu.

Tačiau gydytojas onkologas Danielis Landau teigia, kad daugelio kitų vėžio rūšių atveju mokslininkai nėra tikri, kodėl auga sergamumas.

Pasak D.Landau, pagrindinė teorija teigia, kad prie vėžio atvejų skaičiaus didėjimo galėjo prisidėti vakarietiško gyvenimo būdo veiksniai, ypač tai, kad žmonės mažiau juda, valgo daug sočiųjų riebalų turintį maistą.

Gydytojas onkologas papasakojo, ką daro pats, kad sumažintų savo riziką susirgti vėžiu.

Viduržemio jūros dieta

Tai pietų Europos gyventojams natūraliai būdinga mityba, kuri taip pat apima spagečius, makaronus su pesto padažu, lęšių salotas.

D.Landau nesilaiko griežtos dietos, valgo visko, bet su saiku.

Bet jis stengiasi laikytis Viduržemio jūros dietos principų: valgo daug vaisių ir daržovių, neskaldytų grūdų, sveikų riebalų ir neriebių baltymų, pavyzdžiui, žuvies. Taip pat riboja raudonos mėsos, alkoholio ir perdirbtų maisto produktų kiekį.

Onkologas pabrėžė, kad Viduržemio jūros dieta yra palanki širdies sveikatai, o tyrimai ją sieja su mažesne širdies smūgio ir insulto rizika.

Pavojų susirgti onkologine liga didina ir lietuvių pamėgti patiekalai.

„Skrandžio vėžio riziką didina įvairūs fermentuoti, rūkyti ir konservuoti produktai, kurie dažnai sutinkami mūsų virtuvėje. Negalėčiau sakyti, kad lietuviški mitybos įpročiai yra palankūs, siekiant išvengti skrandžio vėžio“, – interviu lrytas.lt yra sakęs Nacionalinio vėžio instituto (NVI) abdominalinės chirurgijos gydytojas Augustinas Baušys.

Kasdien mankštinasi

Pastebėta, kad sėdimas darbas didina riziką susirgti vėžiu. Todėl gydytojas stengiasi kasdien mankštintis bent 30–60 minučių.

Ir svorių kilnojimas, ir kardiotreniruotės – įprasta D.Landau rutinos dalis. Abu mankštos tipai yra naudingi vėžio prevencijai, jei tik padidinamas širdies ritmas ramybės būsenoje.

Prieš kelis metus žurnale „British Journal of Sports Medicine“ paskelbtame tyrime nustatyta, kad vos 30 minučių raumenų stiprinimo pratimų su svoriais treniruotė gali sumažinti mirties nuo vėžio, širdies ligų ir diabeto riziką.

Geteborgo universiteto mokslininkai pernai nustatė, kad geras širdies fizinis pasirengimas jaunystėje gali iki 42 proc. sumažinti riziką vėliau gyvenime susirgti tam tikro tipo vėžiais.

Nepriklauso nuo maisto papildų

D. Landau sakė, kad nors yra duomenų, jog ciberžolė, žalioji arbata ir vitaminas D gali būti naudingi vėžio prevencijai, tačiau reikia atlikti daugiau tyrimų.

Kol kas nėra įrodyta, kad kokie nors maisto papildai gali užkirsti kelią vėžio išsivystymui.

Maisto papildų vartojimas taip pat gali turėti šalutinį poveikį. Tai parodė tyrimas, kurio metu nustatyta, kad moterims, vartojusioms vitamino D ir kalcio papildus, rizika mirti nuo krūties vėžio buvo 7 proc. mažesnė, tačiau 6 proc. didesnė rizika susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, galimai dėl kalcio kaupimosi vainikinėse arterijose.

D. Landau nevartoja maisto papildų, išskyrus baltymų miltelius po sunkių treniruočių.

„Tikiu, kad geriausias medžiagų šaltinis yra maistas, kurį valgome, o ne papildai“, – sakė D.Landau.

Gydytojas nerūko

„Egzistuoja stiprus ryšys tarp rūkymo ir plaučių bei šlapimo pūslės vėžio atvejų“, – sakė D. Landau.

Pasak JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centro, devyni iš dešimties mirčių nuo plaučių vėžio įvyksta dėl cigarečių rūkymo arba pasyvaus rūkymo poveikio.

Be to, rūkymas gali trukdyti organizmui naikinti vėžines ląsteles.

Parengta pagal „Business Insider“ inf.

Pasidalinkite su draugais

Aut. teisės: Lrytas.lt

Komentarai ()