Medikas: maisto papildai? Patarčiau išmesti (38)
Dvi - imunitetui stiprinti, viena - nuo nervų. Dar dvi - plaukams, nagams ir odai pagerinti, o šita suteiks širdžiai būtinų „omegų“. Ir dar: nepamiršti pasitepti jodu! Nuo radiacijos.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Medicinos sistemos žinovas Arvydas Akstinavičius sako, jog farmacijos verslininkai jau seniai suprato, kad lietuviai savo rūpestį dėl sveikatos slopina maisto papildų piliulėmis, todėl Lietuvoje jie savo prekę parduoda keliskart brangiau nei aplinkiniuose kraštuose. „Toje pačioje Lenkijoje, kitose Europos Sąjungos šalyse jų galima nusipirkti 5-10 kartų pigiau nei Lietuvoje“, – sako pašnekovas.
A. Akstinavičiaus nuomone, dabartinė psichozė dėl jodo preparatų, kai buvo išpirktas net ir išoriniam naudojimui skirtas tirpalas, taip pat yra šio verslo sąmoningai išprovokuotas dalykas. „Kai jodo preparatai vėl bus nebe deficitas, garantuoju, kad jie kainuos 1,5-2 kartus brangiau“, – sako A. Akstinavičius ir stebisi farmacininkų moraliniu atbukimu. Juk perdozuoti jodo – labai kenksminga.
Trūksta? Nebent proto
Profesorius gastroenterologas Linas Kupčinskas sako: „Kiekvieno ligonio, kuris į mane kreipiasi dėl kepenų ar žarnyno ligų, visada paklausiu, ar jis vartoja kokius nors maisto papildus.“ O kodėl klausiate, profesoriau? „Todėl, kad jie gali būti tam tikro pažeidimo priežastis“, – atsako gydytojas, matęs, kaip stiprūs vyrai ir moterys miršta, nes jų kepenys staiga atsisakė dirbti.
„Yra laisvas pasirinkimas: ar naudoti visavertį maistą, ar valgyti bet ką ir naudoti maisto papildus. Žmonės kartais turi tokį mechaninį supratimą apie savo organizmą. Jie įsivaizduoja, kad jeigu gėles balkone palaisto trąšomis ir jos klesti visą vasarą, tai galima ir patiems tapti sveikesniems, gražesniems ar net protingesniems suvalgius papildų.“ – „O ką, negalima?“ – „Tikrai – ne“, – atkerta gydytojas, kuris papildų – vitamino B6 – išrašo tik apie 30 savo pacientų, sergančių ypatinga Vilsono liga.
Tačiau likusieji trys milijonai ryja vitaminus, ir dažniausiai pasiskiria juos patys. Profesorius kaip ypač pavojingus išskiria internetu platinamus neva nekaltų žolyčių iš Kinijos papildus. Tuos, kurie, pasak jų platintojų, padeda beveik nuo visų negandų. Kitas pavojus – papildai, kurie smarkiai, kaip mano sportuojantys vyrai ir moterys, didina raumenų masę.
L. Kupčinskas mini mokslinius tyrimus, kurie liudija, jog apie pusė žmonių, kuriuos ištiko ūmus kepenų nepakankamumas, vartojo maisto papildus. Ištikus šiai ligai dažnai vienintelė pagalba – nedelsiant persodinti kepenis. O kur rasti donorą?
A. Akstinavičius sako tą patį: „Tyrimai rodo labai liūdnus rezultatus: maisto papildai gana dažnai neigiamai veikia kepenis ir padidina cirozės, hepatito ligonių skaičių. Deja, Lietuvoje apie tai niekas nekalba.“
„Kaip paprastam vartotojui žinoti, pavyzdžiui, man, ar man trūksta vitaminų ir kokių?“ – klausia kolega Tomas Grainys gydytojos ir rašytojos Filomenos Taunytės. Ir „užsirauna“. „Aš žiūriu į jūsų veidą ir matau, kad jums jokių vitaminų netrūksta. Visiškai. Nebent proto. Reikia daug vaisių ir daržovių. Ir, jeigu jūs jaučiat, jog kažko trūksta, jūsų organizmas pasakys, ką jums valgyti, kad tą trūkumą kompensuotumėte. Jei, pavyzdžiui, norisi silkės, reikia valgyti“, – aiškina gydytoja, kaip įsiklausyti į organizmą ir nepaklusti masinei, bukinamai maisto papildų reklamai.
Šarlatanai ir farmacijos verslininkai veikia taip pat?
Profesorius L. Kupčinskas sako, kad masinis maisto papildų propagavimas yra verslo reikalas, o ne medicinos. Tačiau kaip žmogui gelbėtis, kai pavasarį jautiesi išgveręs, negali koncentruoti dėmesio, jauti nuovargį? Profesorius siunčia į turgų, pas močiutę į rūsį arba į parduotuvę, kur yra pakankamai daržovių ir kitų produktų, kurie patieks organizmui tai, ko trūksta.
Profesorius toks kategoriškas, kad netgi neleidžia man ant jo stalo padėti kraitelės su maisto papildais, rastais namų vaistinėlėje. Ten – vaistinėse pirkti vitaminai, mikroelementai, žuvų taukų kapsulės ir kitos gėrybės. „O ką man su visu tuo daryti?“ – klausiu profesoriaus. „Patarčiau išmesti“, – sako šis maloniai besišypsantis žmogus.
O F. Taunytė dar sako: „Dirbtinių vitaminų, cheminių preparatų tik 35-38 proc. įsisavinama. O tai, kas yra vaisiuose ir daržovėse, organizmas pasisavina tiek, kiek jam reikia, o ko nereikia sugeba pašalinti. Jeigu mes vitaminais žmogų permaitinsim, galim sulaukti kai kurių labai negerų dalykų. Ligos.“
Ir dar vienas – esminis pastebėjimas. Tie, kas perša maisto papildus, patys dažniausiai jų nė neima į burną. Beje, tai sakytina ir apie šarlatanus šundaktarius, ir apie farmacininkus.
Henrikas Vaitiekūnas, kiekvieną sekmadienį smaginantis savo žiūrovus pasakojimais apie asmenis, gydančius nuo visų ligų, sako pastebėjęs dėsningumą: „Nemačiau, kad jie patys valgytų tas savo tabletes ar dar kažką. Gal jie sveiki?“
Tą patį šių eilučių autorei teko girdėti iš agresyviai Lietuvos rinkoje veikiančios farmacijos kompanijos atstovo. „Mes papildų nevalgome. Mes labai stengiamės gerai maitintis“, – sakė žmogus, platinantis bene labiausiai reklamuojamas piliules. Pono žmona žurnalistė tarp kolegų garsėja tuo, kad tiesiog medžioja gerą maistą. Iš jos gali sužinoti, kokiame ūkyje ekologiškai augina vištas, jaučius, kiaules, ir kur nusipirkti pesticidais neužterštų daržovių ir grūdų, genetiškai modifikuotais kukurūzais nešertų karvių pieno.
Ar tai reiškia, kad farmacijos verslininkai ir šarlatanai vienodai kvailina žmones, piršdami savo produktus?
Eliksyras „nuo gyvenimo“, fermentai nuo vėžio
„Paskutinė instancija“ be vargo internete susiranda prof. L. Kupčinsko nurodytos pirmo pavojingumo grupės atstovę, platinančią kiniškų žolelių trauktinę. Ponia per valandą atsiranda mūsų biure ir iškloja: „Stiprina imuninę sistemą, tonizuoja visus organus, daro detoksikaciją.“ Vaikams – galima? „Galima vaikams nuo 6 mėnesių, galima nėščioms ir maitinančioms moterims. Jos sureguliavo mano mamos kraujospūdį, miegą. Užtenka 5-6 valandas miegoti. Pradėjusios vartoti 60-70 metų moterys sako, kad pabudo iš sapno. Tiek energijos! O vienas 84-erių senelis pradėjo vaikščioti į šokius ir dairytis į jaunas moteris. „Tuos“ reikalus irgi labai gerai sutvarko. Patenkintos ir moterys, ir vyrai. 200 litų.“ Tiek reikės mokėti už 100 mililitrų buteliuką.
„200 litų?!“ – pučiame akis. Ne, pasirodo, kad galima gauti ir už 125 litus, jei įsilieji į žmonių kvailintojų gretas. „Mes – tinklinis marketingas“, – patikslina ponia.
F. Taunytei teko regėti tokius „tinklus“ iš arti: „Pakraupau, kai pamačiau, kad yra specialūs kursai, kuriuose mokoma, kaip apgaudinėti žmones, kaip įsiūlyti produktą. Tarp kitko ir papildus. Apmokoma veikti žmogų psichologiškai ir apvogti žmogaus protą. Tie papildų siūlytojai nusigriebia „žulikėlius“ gydytojus ir juos pristato kaip mokslininkus, profesorius.“
Henrikas Kondratavičius, kitas mūsų pašnekovas, kadaise buvo valdiškas gydytojas, bet dabar priima privačiai. Jis konsultuoja prie „lempos iš Prinstono universiteto, kuri reaguoja į žmogaus mintis“ ir gali nustatyti, ar pavyks išgydyti vėžį dar tada, kai niekas kitas negali jo nustatyti, o pagyjama irgi taip, kad niekas negali patvirtinti, jog apskritai sirgote.
Tam tikslui ant H. Kondratavičiaus stalo stovi kažkoks žaisliukas su skylute viduryje. Į tą skylutę reikia kišti pirštą, H.Kondratavičius „nuima duomenis“, „pasiunčia į Izraelį“ ir gauna diagnozę. „Tas Izraelis tikriausiai yra gretimame kambaryje“, – juokauja kitas Henrikas – Vaitiekūnas, jis H. Kondratavičių vadina ypatingu atveju, nes šis turi medicinos žinių, todėl jo galimybės apdumti akis gerokai didesnės.
Tokie, kaip H. Kondratavičius, pasak H. Vaitiekūno, žaidžia ties moralumo riba, nes tariasi galintys gydyti sunkius vėžio atvejus. „Šimtai žmonių gyvų, ir tai – ne mano darbas, jų ir žolės. Ten nieko superstebuklingo. Gyvačių nuodais ir rupūžių myžalais negydžiau“, – pykteli pašnekovas, kai nebemato mano akyse susižavėjimo. H. Kondratavičius pasakoja apie „karungą“, kaip suprantu – džiovintą karvės pieno sūrį, kuriame apstu vitamino B17, neva naikinančio vėžines ląsteles.
A. Akstinavičius turi tokį patį nevilties apimtų žmonių pinigų siurbimo pavyzdį iš oficialios medicinos. „Yra fermentų grupė, kuri Vokietijoje ir Austrijoje platinama kaip papildas tam tikrų grupių onkologiniams ligoniams gydyti. Lietuvoje jis registruotas kaip vaistinis preparatas ir kainuoja 10-15 kartų brangiau nei ten. 100 kapsulių – 600 litų, o per dieną reikia išgerti apie 10 kapsulių. Lietuvoje jis nekompensuojamas.“ Ir tai, skirtingai nei H.Kondratavičiaus sūrio dalybos, vyko su Sveikatos ministerijos palaiminimu.
Panacėja brangi
Jeigu žmogus nusprendžia, kad užuot sveikai maitinęsis, judėjęs ir pasirūpinęs poilsiu, jis gyvens šiuolaikiškai, t. y. mis nereguliariai, greitu maistu, ignoruos grūdinius maisto produktus, rinksis stipriai perdirbtus, važiuos, užuot paėjėjęs, dirbs naktimis ir pan., – jis yra farmacijos verslo ir šarlatanų „tikslinė auditorija“.
Pasak H. Vaitiekūno, tokie dalykai įmanomi tik Lietuvoje. „Žmonės eina pas šarlatanus, nes neveikia valstybinė medicina“, – sako kolega.
Ar brangūs, kaip sveiko gyvenimo būdo alternatyva, siūlomi medicinos stebuklai? „Ne, močiutei iš Pakruojo – pigu. Ponui iš Seimo, o tokie ten vaikšto, brangu, nes ten, kur pigu, jis tiesiog neis. Čia – prestižo reikalas, – pasakoja šarlatanų ekspertas. – Neseniai rodžiau burtininkę iš Kauno, kuri vaitojo, kad pas ją su toookiomis mašinomis atvažiuoja. Buriasi ir dėl rinkimų rezultatų. Klausiau, o iš kur ji žino? Sako: „Nesuprasi, Vaitiekūnai, tiesiog stulpas virš manęs pakyla ir ten ryšys su kosmosu atsiveria.“ – „Vadinasi, šarlatanai – ne tik prasčiokų reikalas?“ – „Prasčiokams užtenka kreidos tabletės „iš Kremliaus“, žolytės iš Latvijos, o tie tiki, kai stulpas virš galvos atsiveria, – šaiposi kolega. – Tokie lietuviški žaidimai.“