Gali pasirodyti gana netikėta, tačiau Vakarų Europoje grėsmingu mirčių ir negalių šaltiniu vis dažniau tampa per didelis aplinkos triukšmingumas. Statistika byloja, jog akustinis triukšmas yra antras dažniausias mirtinų ligų išsivystymą lemiantis aplinkos veiksnys po oro užterštumo. Tokios pribloškiamos išvados pateikiamos išsamioje Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) ir Europos Komisijos Jungtinių tyrimų centro (European Commission's Joint Research Centre) ataskaitoje apie triukšmo įtaką žmonių sveikatai.

Ataskaitoje pateikti rezultatai byloja, jog Vakarų Europa (kurios suaugusiųjų populiaciją 2001 m. sudarė 340 mln. gyventojų) kasmet dėl akustinio triukšmo sveikatą praranda mažiausiai milijonas (o kai kuriais atvejais – ir 1,6 milijono) vakarų europiečių. Dėl oro taršos kasmet suluošinama 4,5 mln. vakarų europiečių sveikata.

„Už šiuos du faktorius – oro užterštumą ir triukšmą – aplinkoje grėsmingesnių nėra“ – tvirtina „WHO's noise programme“ koordinatorius Rokas Ho Kimas (Rok Ho Kim).

Ataskaitos duomenimis, rimčiausios įtakos akustinis triukšmas turi širdies sveikatai. Triukšmo sukeliami širdies susirgimai kasmet pasiglemžia 3 tūkst. gyvybių, o maždaug 61 tūkstančiui Vakarų Europos gyventojų triukšmo sukeltos širdies ligos rimtai suluošina. Statistiškai įrodyta, jog dėl triukšmo didėja kraujospūdis, streso hormonų bei riebalų koncentracija – net ir tuomet, kai žmonės miega. Bėgant laikui, dėl šių poveikių gali siaurėti kraujagyslės ir ištikti širdies infarktas.

Nors širdies smūgis yra rimčiausia triukšmo sukeliama mirties priežastis, daugiausiai vakarų europiečiai kenčia dėl triukšmo sukeliamų miego sutrikimų. Tokių kasmet užregistruojama 903 tūkstančiai.

Kita smarkiai paplitusi triukšmo pasekmė – susierzinimas. Net jei ir neturi tiesioginio poveikio sveikatai, ši triukšmo sukeliama psichinė būsena kasmet trikdo 587 tūkst. vakarų europiečių gerovę. Triukšmo sukeltas susierzinimas 45 tūkst. Vakarų Europos moksleivių lemia mokymosi sunkumus, 22 tūkst. – spengimą ausyse ir ūžesius.

„Triukšmą dera pradėti vertinti labai rimtai, – įspėja akustinio triukšmo įtaką sveikatai tyrinėjantis Dypakas Prašeris (Deepak Prasher). – Į šią problemą dėmesį atkreipti turi ir vyriausybės.“

Europos Komisija yra nustačiusi maksimalų triukšmo lygį naktimis – jis negali viršyti 40 decibelų. „Toks triukšmo lygis paprastai būna bibliotekose“ – pastebi ataskaitos koordinatorius R. H.Kimas. Neseniai į Europos Sąjungą įstojusiose šalyse leistinas naktinis triukšmo lygis laikinai yra paliktas kiek aukštesnis – 55 decibelai.

Programos koordinatorius R. H. Kimas numato, jog efektyvių veiksmų gali būti imtasi trimis lygiais. Pirmiausia, mažiau triukšmo Vakarų Europoje turėtų skleisti automobiliai, traukiniai ir lėktuvai, kurie yra vieni iš didžiausių triukšmo taršos šaltinių.

Antras lygmuo – miestų administracijos intensyviausio eismo gatves ir gyvenamuosius kvartalus turėtų atriboti triukšmą sugeriančiais barjerais. Alternatyva tam – skatinti mažesnio triukšmingumo padangų naudojimą arba itin lygių gatvės paviršių (angl. k. – „high-pore road surfaces“) tiesimą.

Galiausiai, labai svarbios ir individualios triukšmą mažinančios priemonės (dvigubi langų stiklai ir kt.).

Anot R. H. Kimo, Europos Sąjunga yra pirmasis iš stambiųjų ekonomikos regionų, atkreipęs dėmesį į triukšmo keliamus pavojus. JAV politika akustinio triukšmo klausimu užstrigusi jau keletą dešimtmečių – pokyčių šiuo aspektu JAV politikoje nėra nuo pat 1982 m., kai šalies prezidentas Ronaldas Reiganas (Ronald Reagan) panaikino Aplinkos apsaugos agentūros triukšmingumo programą.

Komentarai (13)