Raidos psichologai jaunimo gretose pastebi ketvirčio amžiaus krizės požymių

gerai, dabar jaunimas sąmoningesnis, nenori būti "mašinos" dalimi. Mašina - turiu omenyje šiuolaikinš beprasmišką gyvenimo būdą, kur kuo daugiau, kuo greičiau yra geriau ir t.t. Išties tokiam gyvenime prasmės nėra - gimiau, mokinausi, dirbau, užauginau vaikus, miriau nieko nesupratęs. Gyvenimas turi prasmę, tik žinoma jūs jos neieškoję nerasite

Yra tame prasmės tik mokytis ir dirbt reik tai ką mėgsti, moterį ir vaikus mylėt, tik va neieškojęs šitų dalykų nerasi

O gal atvirkščiai? O gal jie tik energingiau šoką pagal melodiją, kurią padiktavo ta ,,mašina"?

Panasiai is tikruju jauciaus, maniau, kad cia as su savo perdetu visu detaliu ir pasekmiu apmastymu... Tiksliai nezinau ko noriu karjeroje, tiksliai nezinau ko noriu santykiuose ir galimybiu daug, i kuria puse eiti nezinau, o dabar dar mokslais uzsikroves, nera laiko uzsiimti rimtais darbais ir taip noris tureti finansini pagrinda, bet stengiesi susikurti stipru pagrinda karjerai mokslais. P.S. 23 metai greit.

Panašiai ir man, nuo abitūros metų kai pradėjau visas jėgas ir laiką kišt į mokslus taip iki univero buvau toj krizėj nežinodamas kam tiek pastangų skiriu ir kokią ateitį kuriu. Matiekos mokslai univere irgi nepadėjo susiprast tik laiką ir jėgas ėdė kol po pusantrų metų studijų ir visokių sričių išbandinėjimo radau sau tinkamą spec., nutraukiau studijas, pradžioj buvo sunku, bet normaliai įsidirbus savam dalyke viskas labai šviesėt pradėjo iš esmės šitas vienas dalykas pakeitė viską.

Ant nosies jau egzaminai, o atrodo reikia išmokti dar tiek daug..... Pasiėmiau jų nemažai, tai ir darbo yra daug, tik dirbti jį taip kaip norėčiau nesiseka. Sako, abitūroj lengva, nepasakyčiau. Atsikėlęs ryte, šviečiant saulėj jaučiuosi toks laimingas, o štai už valandos ar dviejų jau galiu būti rimtas ir paniuręs. Nuotaika žaibiškai gali pasikeist. Daug kas priklauso nuo aplinkos ir aišku veiklos. Kartais pasinėręs į kažkokią įdomią veiklą ar būdamas tarp draugų su kuriais tikrai linksma ir įdomu užsimirštu. Bet kai būnu vienas, tai nuolat iš galvos neišmetu savo probelmu. Tiek asmeninių, tiek susijusių su mokslu ir ateitim. Viskas taip kartais užknisa, ypač kai net nežinau kokią sritį man rinktis gavus atestatą. Atrodo visus tuos 12 metų tikrai nebuvau kvailas, viskas nuolat sekdavosi, bet pastaruoju metu tos tvirtos sienos griūna. Mokytojai tikrai prigąsdino, o dar ir pats išsigandau. Nors tai ne tiek baimė, labiau reiktų sakyti, kad save dabar esu stipriai nuvertinęs. Žinau, kad gausiu tiek, kiek esu vertas, egzaminuose visiems juk taisyklės vienodos, bet susimauti niekas nenori. Ta nežinomybė kartais tiesiog žudo. Kas bus po metų ? Kur aš mokysiuos, kur gyvensiu ? Kodėl kartais iš pirmo žvilgsnio daug kvailesniems viskas daug labiau sekasi ? Žiūri į žmogų ir galvoji: "kvailys", bet savo vietą atrado ir dar visai šiltą. Bet už ką ?

Nėra padėties be išeities. Baigus vidurinę ar gimnaziją(tas pats š) siūlyčiau neskubėti stoti, žinoma, jei be to, neturi sau kokios vieklos, hobio. Pasiskaityk šitą, gal apramins chaotiškas mintis: http://kernius.net/kodel-jauni-zmones-n ... et-turetum

Hehe man irgi tas pats. Tiek daug galimybių ir nežinai kurią pasirinkti ir taip pikta kaip nepataikai pasirinkt geresnės alternatyvos. Baimė dėl ateities, kur aš įstojau, ar tikrai norėjau čia įstoti, ar dirbsiu tokį darbą pagal specialybę, ar noriu tokio darbo ir t.t. Na bet tikiuosi su laiku viskas išsispręs..

Taip, viskas savam laikui. Beje, reikia pasirinkti ne geriausią, o pasirinkti universaliausią dalyką, kad bet kuriuo momentu galėtum greitai persiorientuoti į kitą sritį, jei jau manai, kad iš pradžių nepataikei.

Labai pritariu kionig, kad imt kuo universalesnes studijas, kai susirandi kur nori specializuotis, geriau turėt laisvesnį grafiką savarankiškam gilinimuisi + kažkiek kreditų panašios krypties. Tokios studijos kaip fdm tai visiški demotyvatoriai.

Tokia yra skubejimo gyventi kaina,zmogaus energija ne begaline jei nemoka pasirinkti kur ja nukreipti tai ir perdega besiblaskydamas.

Seniau viskas buvo aišku. Mokyklą išrenka tėvai. Baigęs vidurinę čiuoži į kariuomenę, gryžęs pasimokai vienoj iš 4 sričių, o tokiam kiekiui lengva pasirinkt. Rezultate vistiek valdžia viską nusprendžia. Kur gyvensi, kur dirbsi ir pnš. Jei nori kitaip vistiek tėvai ar giminės nersis iš kailio nešiodami "dovanėles":) Taigi iki 35 jokio galvos skausmo. Gali gert nuo ryto iki vakaro Aišku aš per jaunas tai pasakot. Tegul mane pataiso vyresni

Pastebejau, kad kai kurie labai pergyvena del abituros egzaminu. Tikrai neverta nervuotis del ju. Kai istosit i universitetus ar siaip kazkuo rimtesniu uzsiimsit nei mokykla, po keleriu metu tik juoksites is abituros egzaminu ir apskritai is pacios mokyklos, koks absurdas buvo 12 metu trinti suolus. O del tu kriziu tai tiesa. Kuo toliau , tuo baisiau.

Kaip norėčiau, kad para būtų bent 10 valandų ilgesnė. Atsirastų laiko miegui.

Na dėl tų keturių sričių, tai gal kiek perdėtai Aišku nebuvo anais laikais specialybių tokie tuntai kaip dabar, bet vistiek žmonės galėdavo rinktis ir tų pasirinkimų niekas neišvengia tiek mažesnių tiek didesnių Beje dėl tų universalesnių specialybių, tai jos irgi nėra labai gerai, ypač kai baigi universitetą ir gali rinktis 10+ skirtingų rūšių darbus ir visuose beveik vienodai dar turi laiko pradirbt, kad galėtum pilnavertiškai dirbt ir užsidirbt P.S. Gal kas turi kokių patarimų jaunam žmogui, kaip numalšinti savo galvą nuo tų pasirinkimų ir laisvės skonio? Čia neskaitant to jau minėto straipsnio, kuris asmeniškai atrodo tik įkvėpiantis, bet nepadedantis

Bomber, atrask laiko pabūti vienas kur nors gamtoje. Tikrai ramina ir padeda, aš esu toks ramus žmogus, turbūt labiausiai už viską mėgstu kur nors pabūt ramiai su savo mintim.. labai gerai veikia ta ramuma, bent jau trumpam Svarbiausia neskubėt, kad nepaslystum, su laiku viskas susitvarko. Nereikia skubėt labai, žinau kad būna momentų, kai laikas bėga beprotiškai, turi daug darbų nuveikt ir panašiai, kad tokių dalykų išvengt pradėk žiūrėt į priekį ir apgalvok kas gali nutikt ateitį ir kaip to išvengti , kad ir aš pvz mokykla už kokių 10km, bet į ją važiuoju ne 7:50 kaip daugelis, bet 7:40 ar ankščiau, o kas jei ratą nuleis? mentai pastabdys? ką nors pamiršiu ir t.t. Po to reikia lėkt atgal, lėkt į priekį, išlipus iš mašinos vėl lėkt, brautis pro duris ir dar atsiprašinėt.. Na čia tik vienas iš pavyzdžių, geriau neskubėt

Joo, dėl mokyklinių egzų tikrai neverta jaudintis. Kad ir kaip išlaikytumėt, juos, po stojimų prisiminsit vos kelis kartus : per išleistuves ir pirmąją savaitę univere. O toliau - gali būt, kad net ir pamiršit kiek iš kokio egzo surinkot. Na, bent jau man taip yra. Su tais pasirinkimais man asmeniškai pasisekė, žinojau kur noriu stot 11 klasės pabaigoje. Aišku, kadangi įstot gan sunku, tai iki pat priėmimo buvau įsitikinęs, kad 80proc. jog neįstojau. Tai visą tą laikotarpį, ieškant atsarginių variantų ir svarstant apie pagrindinį tikrai važiavo stogas. Kai žinai kas traukia, tai visi antriniai variantai atrodo tokie lievi, ir žinai, kad jei nepavyks įstot nusivylimas bus laaabai didelis. Anyway, viskas baigėsi gerai, įstojau kur norėjau ir abejonės visiškai nebekankina. Specialybė pakankamai plati, kad galėčiau baigęs plaukt kur tik noriu, todėl nors ir nežinau, ką veiksiu po baigimo, tačiau dėl to jaučiuosi labai ramus. Spėju 4tam kurse toks nebebūsiu ;D Kad ir kaip ten būtų, sakyčiau yra du etapai. Pirmasis - 12ta klasė, kuomet visa našta užkrenta labai greitai, taip ir nespėjus susivokt kas per velnias tu pats esi. Toliau, jei teisingai pasirenki, tai studijos būna labai malonus laiko praleidimas, kad ir kokios sunkios ir varginančios jos būtų. (Tik jokiu būdu nestokit dėl prestižo ar pinigų, tokiu atveju pasmerksit save kančioms ir užsitęsusioms, kartais ir iki 4 metų, abejonėms.) Sekantis etapas - studijų baigimas ir vėl sugrįžęs pasirinkimas "dirbti, ar mokytis toliau". Tolimesni etapai manau jau labiau susiję su šeima ir savi-realizacija negu su pasirinkimų, kaip tokių, gausa.

Na, o aš nelabai įsivaizduoju ką,apskritai, pats noriu dirbti ateityje. Paskutiniuoju metu pradėjo traukti ir meninės pakraipos dalykai, kuriuos visą laiką engiau. Todėl esu visiškai sumišęs ir težinau tik vieną, tėvus gąsdinančią kryptį. Dabar planuoju visai nestoti į universitetą, baigus mokyklą. Išvažiuosiu į užsienį, padirbsiu ten metelius, geriau pažinsiu save, prasiplės akiratis, bei žinios. Negalvoju stoti tik dėl to, kad visi taip daro ar, kad ,,reikia". Nerizikuosiu gadintis sau gyvenimo šitaip. Aš noriu išbandyti daugelį dalykų, susirasti hobių, kurie man nepabostu, būtų noras užsiimti jais. Ir jei man pasiseks, tai galiu skirti ir visą savo laiką jiems, kad tik gaučiau darbą toje srityje. Nenoriu, kad tuometinė konkurencija nuspręstų, ką aš veiksiu visą savo likusį gyvenimą. Ir visiems galvojantiems apie studijas rekomenduočiau pirma gerai pagalvoti- ką tu norėtum veikti ateityje. Ne ką studijuoti, bet ką apskritai veikti gyvenime. Ir su dideliu noru, bei pasiryžimu, mažinti atotrūkį tarp jos, mažais, kasdieniniais žingsniais.

Kodel manai, kad neturi?

Tarp mūsų mergaičių kalbant, gyvenimas visgi yra absurdas. Ir prasmę mes galime susikurti patys. Tad, kad ir kokia ji bebūtų, tai bus nei gerai, nei blogai. Gal moralės klausimu galima kažkiek spręsti. O vat komentaras į temą. Netgi ir idėja, kurią noriu pats realizuoti ir pasidalinti su jumis. "Ieškau draugų" su kažkokiais IT įgudžiais. Per porą metelių noriu suburti megėjų komandą ir kartu kurti kažkokius projektus. Su jais visiem kartu draugiškai dirbti. Dėja gyvenu UK, tad jei yra norinčiu emigruoti arba kas jau gyvena UK kviečiu prisijungti. PM. Priglausiu, padėsiu kiek galėsiu. Idėja labai paprasta, bet gera. Bendras hobis, darbas grįstas draugiškais ir nuoširdžiais santykiais. Galima nuomuotis bendras patalpas, bet nebūtina. Taupyti ant reikiamos įrangos irgi daug lengviau. Žodžiu pradedant nuo nieko, nėra ko prarasti, o bendras darbas (hobis) mūsų kaip skruzdeliukų gyvenimui suteikia kažkokios prasmės. P.S. Vat prašau, darykit ir jūs ką nors panašaus, gal jums labiau pasisekė ir jau sukatės tarp reikiamų žmonių. Bandykit. P.P.S. Žmogiškieji resursai pats geriausias dalykas ką galite turėti, todėl gerbkite save ir kitus