Autizmas, šizofrenija, disleksija. Ši mažuma gali turėti didesnę riziką tam tikriems psichikos sutrikimams ()
Kairiarankystė ilgai buvo laikoma keistenybe ar net grėsme – net ir šiandien ši savybė tebekelia klausimų.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Apie 10 % žmonių pasaulyje yra kairiarankiai, o kai kurie tyrimai rodo, kad ši mažuma gali turėti didesnę riziką tam tikriems psichikos sutrikimams.
Autizmas, šizofrenija, disleksija – visi šie sutrikimai dažniau diagnozuojami kairiarankiams ar žmonėms, naudojantiems abi rankas vienodai.
Šis ryšys dažniausiai pastebimas tarp sutrikimų, pasireiškiančių ankstyvame amžiuje, tačiau jis neapima, pavyzdžiui, depresijos, kuri dažniau išsivysto vėliau.
|
Mokslininkai tai sieja su smegenų lateralizacija – t. y. funkcijų pasiskirstymu tarp pusrutulių.
Kalba ir judesiai dažnai yra lokalizuoti kairiajame pusrutulyje. Tačiau kairiarankių smegenyse šis pasiskirstymas būna nestandartinis, o tai gali turėti įtakos kalbos ir raidos procesams.
Deja, istorinis požiūris į kairiarankius buvo labai negailestingas. Viduramžiais jie buvo siejami su raganomis, velniu ar „blogiu“. Lotyniškas žodis „sinister“ turi ir reikšmę „kairys“, ir „piktas“.
20 a. kairiarankiai vaikai dažnai patirdavo prievartą mokyklose, būdavo verčiami rašyti dešine ranka. Tai ne tik kėlė stresą, bet galėjo turėti ilgalaikių neurologinių pasekmių. Net šiandien kai kuriose kultūrose kairė ranka laikoma nešvaria.
Visa tai formavo giliai įsišaknijusius stereotipus, kurie trukdė pažinti tikrąsias kairiarankystės priežastis ir jos ryšius su neuropsichologiniais procesais.
