Alternatyva mirusiųjų laidojimui – ištirpinimas šarmuose

Na, ištirpina, lieka kažkoks tirpalas, o jis kur dedamas? Begalinio kiekio jame vistiek neištirpinsi, nebent kažkaip subtiliai nutylėta, jog iš to šarmo tai kai ir muilas gausis?

Šarmas reaguoja su organų audiniais, tirpina juos ir pats neutralizuojasi. Rezultate gaunama košė/produktas tikriausiai nėra pavojingas ir tikriausiai naudingas kaip natūrali trąša.

jega tikiuosi greit prades visus tirpinti ir nereiks bijoti zombiu apokalipses nebent tada bus zelatinu apokalipse... hm idomus filmas butu

Kalio šarmui pagaminti irgi reikia nemažai energijos. Paskui, ištirpinus kūną, šarmo perteklių reikia neutralizuoti kokia nors rūgštimi, kad galima būtų tirpalą naudoti, tarkim, trąšoms.

Žalieji dar labiau padėtų gamtai, jei nelauktų mirties ir dabar pat pradėtų tirpintis tam šarme. Ir gamtai ir visuomenei būtų tik geriau!

Ir tai apsaugotu nuo numirėlių prisikėlimo Arba kitaip nuo latargo (ar kaip jis vadinasi) miego. Kai užmiegi ir negali pabusti, o aplinkiniai negali nustatyti ar tu gyvas ir galvoja, kad miręs. Tai tirpinimo atveju visai nesvarbu ar tu iš ties miręs ar tik miegi, vis tiek greit ištirpsi

Empiriškai ar teoriškai nustatai, kiek reikia šarmo kilogramui žmogaus kūno masės ir nenaudoji pertekliaus. Kas dėl šarmo gamybos energijos, manau tai jau įskaičiuotia, turint galvoje, kad įskaičiuota yra ir energija prižiūrint kapams, žemės plotas kapui ir antkapio gamyba. O šiaip, gal žinai kiek kalio hidroksidas kainuoja industriniais kiekiais? UK Sigmoje >=85% grynumo KOH £43.5. Bet čia, aišku, skirta naudoti laboratorijoje - ne industrijoje ir ne industriniais kiekiais.

Žmonių konservatizmas neleis greitai pereiti prie naujų laidojimo būdų. Nors dabartinis laidojimo būdas labai brangus, bet lieka kapas, kurį reikia prižiūrėti, lankyti sodinti, arba nešti gėles, uždegti žvakeles, statyti paminklus. Kremacija irgi palieka urną su pelenais, kurią galima laikyti namuose. Kas liks po ištirpinimo šarme? Galimi dar egzotiškesni laidojimo būdai, pavyzdžiui kosmose, kurie dar brangesni. Senovės lietuviai gal bijojo vėlių, todėl nusiųsdavo jas tiesiai į dausas, su laužo dūmais, nors randamos ir kapavietės. Dabar kunigas sako: Iš dulkių į dulkes, ką sakys po ištirpinimo, neįsivaizduoju.

nu tik nereikia čia kišti taupumo. taupiausiai būtų į duobę suversti visus ir viskas. Laidojimas yra tikrai ne "taupiausio" ar "ekologiškiausio" būdo ieškojimas. tai yra gilias tradicijas menantis veiksmas ir skirtingose tautose jis būna skirtingas. o tirpdyti šarme ar ten dar biesą ką daryti - mano manymu yra tikrai bent jau nepagarba mirusiam. tai išvis galima lavonus sumėtyti laukuose ir tegul gamta daro savo - labai ekologiška ir pigu juk?

O ką, trečiose šalyse, tai kasdienybė

Va, prie ko priveda natūralus balzamavimasis konservantais, dar gyviems esant .

Pritariu šiai naujovei. Laikas ir Lietuvoje kažką naujo pradėti ir masiškai atsisakinėti tradicinių laidotuvių.

Kažkaip baisiai skamba - košė. Nežinau, iš tikro mums juk vienodai, kas po mirties su mumis bus, bet kažkaip jau tėvų ir senelių įpirštas mums tradicinis užkasimas dėžėj. Aš labiausiai už deginimą. Švarus rezultatas lieka + artimiesiems neužkraunam daržų ravėjimo ir pačiam prieš mirtį ramu, kai žinai, jog dulke mylimoj žemėj nusėsi (o ne supūsi kirmėlių graužiamas).

juokinga kaip zmones save tapatina su irankiais(kunais) vaje vaje kad tik kirmeles negriauztu