Atrastas slaptas ginklas kovojant su peršalimu. „Jis – jūsų nosyje“ ()
Kodėl vieni žmonės užsikrečia rinovirusu, bet beveik nieko nejaučia, o kitiems kelias dienas varva nosis ir vargina karščiavimas? Naujas tyrimas atskleidė seną paslaptį.
© Public Domain Pictures | https://www.publicdomainpictures.net/en/view-image.php?image=249200&picture=woman-with-a-hay-fever
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Prasidėjus žiemai, kvėpavimo takų infekcijų skaičius smarkiai išauga. Ypatingą vietą tarp jų užima rinovirusai – dažniausia peršalimo, „ūminės kvėpavimo takų ligos“, priežastis. Tačiau net ir virusui patekus į organizmą, žmogus ne visada suserga. „Wall Street Journal“ atkreipia dėmesį į naują Jeilio medicinos mokyklos mokslininkų tyrimą, kurio rezultatai padeda suprasti, kodėl taip nutinka.
Pasak žurnale „Cell Press Blue“ paskelbto straipsnio autorių, tik maždaug pusė žmonių, kurių nosys užkrėstos virusu, patiria peršalimo simptomus. Sinusų ląstelių imuninis atsakas vaidina lemiamą vaidmenį, ar žmogus susirgs. Būtent ten prasideda pirmoji ir svarbiausia organizmo kovos su virusu fazė.
Norėdama suprasti šio skirtumo priežastis, mokslininkų komanda laboratorijoje išaugino nosies audinį, kuris leido jiems tirti ląstelių ir molekulių pokyčius nosies ir plaučių gleivinėje, kai šios ląstelės yra veikiamos rinoviruso.
Du scenarijai
|
Atlikę eksperimentus, mokslininkai atrado, kad organizmo reakcija paprastai vyksta vienu iš dviejų scenarijų.
Palankiai susiklosčius aplinkybėms, organizmas ima veikti iš anksto ir akimirksniu pagamina specialų baltymą – interferoną. Ši medžiaga yra pagrindinis antivirusinės gynybos koordinatorius. Ji blokuoja viruso prasiskverbimą į ląsteles ir stabdo jo dauginimąsi. Jei interferono yra pakankamai ir jis pradeda veikti greitai, virusas nespės užfiksuoti net vieno procento ląstelių, todėl žmogus išlieka sveikas ir net neįtaria apie užpuolimą.
Kai mokslininkai užblokavo interferono veikimą, virusas pradėjo plisti daug greičiau ir aktyviai kopijuotis.
Jei interferono atsakas yra uždelstas arba silpnas, virusas užkrečia didelę audinių dalį. Tokiu atveju užsikrečia 30 % ar daugiau ląstelių. Tai sukelia stiprią uždegiminę reakciją: organizmas pradeda gaminti baltymus, kurie sukelia uždegimą, padidėja gleivių gamyba, atsiranda sloga, nosies užgulimas, silpnumas ir kiti tipiški peršalimo simptomai.
Kas veikia imuninį atsaką?
Nors tyrėjai dar negali tiksliai pasakyti, kas kiekvienu konkrečiu atveju lemia imuninio atsako sėkmę, jie nustatė keletą veiksnių, kurie daro didelę įtaką šiam procesui.
Vienas pagrindinių sveikatos priešų pasirodė esąs šaltas oras. Kai aplinkos temperatūra nukrenta, nosies ir plaučių ląstelės pradeda gaminti interferoną daug lėčiau, o tai suteikia virusui pranašumą.
Be klimato sąlygų, didelį vaidmenį atlieka aplinka ir gyvenimo būdas. Užteršto oro ar tabako dūmų įkvėpimas radikaliai pakeičia imuninį atsaką. Vietoj greitos antivirusinės apsaugos rūkančiojo ar pramoninės zonos gyventojo organizme dažniau prasideda stiprus uždegiminis procesas, todėl peršalimas tampa skausmingesnis ir užsitęsia.
Tačiau mokslininkai pastebėjo ir įdomų teigiamą veiksnį: jei žmogus neseniai sirgo kita virusine infekcija, interferono lygis išlieka padidėjęs, o tai leidžia organizmui atremti naują rinoviruso ataką dar prieš pasireiškiant pirmiesiems simptomams.
