Kai liūdesys tampa „nusikaltimu“ prieš smegenis: kodėl jūsų skausmas oficialiai virto diagnoze? ()
Ruoškitės: nuo šiol jūsų emocijos turi galiojimo laiką, o „per ilgas“ liūdesys gali tapti įrašu medicininėje kortelėje.
© Михаил Евстафьев; Mikhail Evstafiev, CC BY-SA 3.0 | https://commons.wikimedia.org/wiki/File:Evstafiev-bosnia-sarajevo-funeral-reaction.jpg
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Pasaulis, prie kurio buvome pripratę, keičiasi negrįžtamai. Tai, ką šimtmečius laikėme privačia žmogaus sielos drama ir švenčiausia asmenine erdve – gedulą – ekspertai oficialiai įtraukė į ligų sąrašus. Šis sprendimas, gimęs už Atlanto, Vakarų pasaulyje sukėlė tikrą audrą, tačiau domino efektas jau pasiekė ir Europą. Ruoškitės: nuo šiol jūsų emocijos turi galiojimo laiką, o „per ilgas“ liūdesys gali tapti įrašu medicininėje kortelėje.
Dar 2022 metais įtakingiausios pasaulio psichiatrijos asociacijos priėmė sprendimą, kuris privertė krūptelėti daugelį: „prolonguota gedulo reakcija“ (paprastai tariant – užsitęsęs sielvartas) oficialiai pripažinta psichikos sutrikimu. Tai nebe tiesiog liūdna gyvenimo stadija, o diagnozė.
|
Lietuvos kontekste, kur esame pratę „nešioti akmenį krūtinėje“ ir gedėti tyliai, tai keičia viską. Ar tai reiškia, kad po metų liūdesio tapsite „pacientu“? Kritikai šaukia apie bandymą medikalizuoti natūralius žmogiškus jausmus, tačiau mokslo pasaulis atkerta: tai nebe filosofija, o biologija.
Kodėl vieniems po artimojo netekties skausmas su laiku blėsta, o maždaug 1 iš 20 žmonių jis tiesiog „užsikonservuoja“? Srities ekspertai nusprendė nebeieškoti atsakymų filosofinėse diskusijose ir tiesiog pažvelgė į gedinčiųjų smegenis. Rezultatai – pribloškiantys ir šiek tiek gąsdinantys.
Paaiškėjo, kad „užsitęsusio sielvarto“ kamuojamų asmenų smegenyse įvyksta fiziniai pokyčiai:
- malonumo blokada. Pažeidžiama apdovanojimų sistema – tas pats neuronų tinklas, kuris leidžia mums jausti džiaugsmą valgant skanų maistą ar leidžiant laiką su draugais;
- sisteminis skirtumas. Šie pokyčiai yra kur kas stipresni ir platesni nei sergant „įprasta“ depresija ar patiriant potrauminio streso sutrikimą.
Tai reiškia, kad žmogus ne „nenori“ judėti pirmyn – jo smegenys fiziškai neleidžia jam jausti pasitenkinimo gyvenimu.
Šis medicininis lūžis tiesiogiai palies kiekvieną iš mūsų – nesvarbu, ar esate darbdavys, ar šeimos galva. Jei anksčiau manėme, kad žmogui tiesiog reikia „susiimti“, dabar turime suprasti – jo smegenų chemija veikia kitu režimu.
- Darbdaviams: ilgas darbuotojo nedarbingumas po netekties nebebus vertinamas kaip „charakterio silpnumas“. Tai tampa rimta diagnoze, reikalaujančia specifinio gydymo;
- Šeimoms: jei matote, kad artimasis „užstrigo“ skausme ilgiau nei metus, tai gali būti nebe emocinė trauma, o fiziologinis sutrikimas, kurio nepagydys pokalbiai prie arbatos.
Pasaulis diktuoja naujas taisykles: privati erdvė nebėra neliečiama, net mūsų liūdesys dabar skenuojamas ir matuojamas. Ar tai pagalba kenčiančiam, ar dar viena kontrolės forma – parodys laikas. Tačiau viena aišku – mokslas rado įrodymų, kad sielvartas gali fiziškai perrašyti mūsų smegenų žemėlapį.
