Šiais metais tūkstančių Jungtinės Karalystės gyventojų bus pasiteirauta apie jų seksualinį gyvenimą. Projekto įkūrėja Anne Johanson pasakoja, kodėl moksliškai atliktos sekso apklausos yra geriausias būdas sužinoti mūsų intymiausias paslaptis.

Jūs buvote didelio masto apklausų pradininkė JK seksualinio elgesio ir požiūrio klausimais. Kas tai paskatino?

Praėjusio amžiaus devintojo dešimtmečio viduryje kylanti AIDS epidemija legitimizavo seksualinio gyvenimo tyrimus. Augo tikslios informacijos, reikalingos epidemijos plitimo mastui nustatyti, poreikis. Požiūris į turimas prognozes buvo skeptiškas dėl didelio jų vertinimo skirtumo, nes tyrėjai klajojo tamsoje, be reikalingų duomenų apie turimų seksualinių partnerių skaičių, kiek buvo seksualiai aktyvių gėjų ir apie užkrėtimų dinamiką. Buvo tyrimų apie sekso sferos darbuotojus ir apie homoseksualius vyrus, bet buvo daug nervingumo, renkant duomenis apie bendrą populiaciją.

Tuometinė premjerė Margaret Thatcher blokavo apklausų finansavimą iš biudžeto 1989 m. Kodėl?

Mūsų supratimu, ji galvojo, kad klausimai buvo pernelyg trikdantys ir kad tai yra privati žmonių gyvenimo sritis, apie kurią klausinėti nedera. Įdomu, kad ji buvo mokslininkė, nes, panašu, padarė išvadą, kad nesugebėsime gauti tinkamų atsakymų, nors atlikome didžiulį preliminarų darbą, parodydami, kad sugebėsime ir išspausdindami metodologiją Nature žurnale. Nuostabu žinoti, kad antroji ir trečioji apklausa finansavimą vis dėlto gavo ir diskusija pajudėjo.

Pirmoji Nacionalinė seksualinio požiūrio ir gyvenimo būdo apklausa (NATSAL) buvo didžiausias seksualinio elgesio tyrimas nuo Alfredo Kinsio (Alfred Kinsey) darbų. Kam, be AIDS dinamikos prognozavimo, dar reikalingos moksliškai atliktos apklausos apie lytinį gyvenimą?

Tai susiję su daugeliu žmonių gyvenimo aspektų. Pavyzdžiui, žinojimas, kada pradedamas gyventi lytinis gyvenimas, padeda nuspręsti, kada reikia pradėti lytinio švietimo pamokas mokyklose. Duomenys buvo panaudoti, planuojant kontracepcinės ir seksualinės sveikatos pagalbos tarnybas.

Žinojimas, kaip elgesys varijuoja populiacijoje, leidžia normalizuoti duomenis. Tai parodo žmonėms, kokia populiacijos dalis yra tokia, kaip jie. Taip pat tai susiję su žmonių malonumu ir gyvenimo kokybe.

Kaip gaunate tikslius atsakymus, kai klausiate žmonių apie jų intymaus gyvenimo detales, tarkim, apie naudojimąsi prostitucijos verslo paslaugomis?

Turime būti atsargūs, sudarydami klausimus, kad naudojamas žodynas būtų priimtinas ir suprantamas. Išsiaiškinome, kad žmonės priimtini ir suprantami biologiniai, anatominiai terminai, o ne kasdienės kalbos išsireiškimai. Neklausiame apie žmonių seksualinį identitetą, bet apie seksualinį elgesį. Tyrimai parodė, kad žmonės daug labiau linkę atskleisti savo tikrąjį elgesį, jei to nereikia sakyti tiesiai apklausėjui, tad naudojame anketas, kurias respondentai užpildo patys.

Kodėl daugumoje apklausų vyrai teigia turintys daugiau heteroseksualių partnerių, nei moterys? Pavyzdžiui, vidutinis partnerių skaičius antrajame NATSAL buvo 12,7 vyrams ir 6,5 moterims.

Toje apklausoje apklausėme žmones, kurių amžius buvo nuo 16 iki 44 metų, bet žinome, kad tyrime dalyvavę asmenys turėjo seksualinių partnerių ir nepatenkančių į šią amžiaus grupę. Dalis apklaustųjų vyrų būdavo išsiskyrę su panašaus į savo amžiaus moterimis ir susiradę jaunesnę partnerę. Tuo tarpu moterys iš viršutinės apklausiamųjų amžiaus rėžio dalies arba nustoja mylėtis arba jų partneris būna vyresnis nei 44 metų. Taip pat žmonės, turėję labai daug seksualinių partnerių, kaip, tarkim moterys iš sekso industrijos, gali būti nepakankamai reprezentuojamos apklausoje. Be to, visuomenėje priimtina, jei vyras turi daug partnerių ir ne taip priimtina, kai jų daug turi moteris. Galbūt tai skatina vyrus skaičių apvalinti į didesniąją pusę, o moteris – mažesniąją.

Moterų ir vyrų duomenų skirtumas mūsų darbe ne toks ryškus, kaip kitose apklausose, nes atsargiai vertiname apibūdinimus ir surenkamus duomenis. Kai skaičiavimuose įvertinome amžių maišymąsi ir sekso darbuotojų grupę, skirtumas smarkiai sumažėjo.

Kinsey, dirbdamas penktame ir šeštame dešimtmetyje JAV, išsiaiškino, kad apie 10 procentų vyrų yra išimtinai ar didesne dalimi homoseksualūs, kai tuo tarpu jūsų paskutinė apklausa parodė, kad tik 5,4 procentai vyrų pranešė turintys tos pačios lyties partnerį. Ką manote apie jo darbą?

Kinsey padarė didžiulį indėlį, nes jo apklausos buvo pirmasis bandymas dideliu masteliu surinkti duomenis apie seksą, kai buvo tiek mažai viešų diskusijų apie kontracepciją, nėštumo planavimą ar bet ką apie seksą. Jis sulaužė šį tabu ir tai buvo ypatingai svarbu, bet jo pateikti skaičiai neatspindėjo tikrųjų populiacijos proporcijų dėl apklausiamųjų pasirinkimo. Kaliniai, parsidavinėjantys vyrai ir norintys aptarti tabu temą buvo pernelyg gausiai atstovaujami apklausoje.

Kodėl taip svarbu gauti reprezentatyvią apklausiamųjų imtį seksualinio gyvenimo apklausose?

Žmonių, savanoriškai dalyvaujančių tokiose apklausose, seksualinis gyvenimas paprastai yra aktyvesnis, nei vidutinis. Tai ypač ryšku paauglių žurnalų apklausose, kuriose dažniausiai dalyvauja jau pradėję lytinį gyvenimą. Tikint tokiomis apklausomis, manysite, kad daugelis žmonių lytinį gyvenimą pradeda iki 16 metų amžiaus, kai iš tiesų tokių yra mažuma. Manau, labai svarbu, kad jauni žmonės nebūtų klaidinami dėl tikrosios padėties.

Ką manote apie tai, kaip jūsų tyrimų rezultatai pateikiami visuomenei?

Jei žmonės skaitys tik tai, kas rašoma spaudoje, susidarys įspūdį, kad visi visą laiką daug mylisi su daugeliu žmonių. Realybė yra kiek proziškesnė. Tarp susituokusių porų tai vyksta maždaug kartą per savaitę. Panaši informacija gali suteikti pasitikėjimo. Mūsų tyrimai buvo panaudojami priimant įvairius politinius sprendimus ir plačiai cituojami mokslininkų, kas yra puiku, bet taip pat labai smagu, kad jie yra naudingi visuomenei.

Ar gali tikslūs lytinio elgesio tyrimai būti naudingi kovojant su ŽIV ir kitomis lytiškai plintančiomis ligomis (LPL) besivystančiose šalyse?

Besivystančiose šalyse yra tiek pat ar dar daugiau tabu kalbėti apie seksą ir pranešti apie seksualinius ryšius, nei jų buvo JK prieš 30 metų. Dėl neraštingumo ir technologinių problemų apklausos besivystančiose šalyse vis dar dažniausiai atliekamos kalbantis tiesiogiai, klinikinėmis aplinkybėmis ir tyrėjai praneša apie tikslių duomenų gavimo sunkumus. Apdorojome jaunų žmonių apklausos Zimbabvėje rezultatus ir radome neatitikimų pranešimuose, pavyzdžiui, kur sakoma, kad apklausiamoji niekada neturėjo lytinių santykių ir buvo nėščia. Mūsų grupė atliko bandymus, kurie parodė, kad sukūrus metodą apklausą atlikti pačiam, gaunami tikslesni rezultatai.

Dabar ruošiamasi trečiajam NATSAL, kuriame dalyvaus 15 000 respondentų. Kuo jis skiriasi nuo atliktų 1990-aisiais ir 2000-aisiais?

Didesnis dėmesys nuo ŽIV ir LPL persikėlė į seksualinę sveikatą, kaip į bendros gerovės dalį. Domiuosi fizinės ir seksualinės sveikatos santykiu. Šį kartą amžiaus ribos bus nuo 16 iki 74 metų, suprantant, kad seksas yra svarbi gyvenimo dalis daugeliui žmonių, jau seniai palikusių vaisingą amžių.

Norime geriau suprasti seksualines funkcijas ir pasitenkinimą, imdami domėn santykių prigimtį ir išsiaiškinti, kiek streso sukelia troškimas gauti daugiau ar mažiau sekso. Taip pat planuojame matuoti testosterono lygį moterų ir vyrų seilių pavyzdžiuose, norėdami nustatyti jo lygio galimą sąryšį su libido, malonumu ir skirtingu seksualiniu elgesiu.

Nic Fleming, New Scientist

Komentarai (0)