Rūkyti draudžiantys ženklai rūkalius skatina užsirūkyti?

Manau, čia svarbus pats rūkymo paminėjimas, o ne neigimo. Dabar apie cigaretes daugiausia ir sužinosi iš draudimų - reklama juk uždrausta.

%subj%: taip, esu patyręs savo kailiu. Einu sau į ofisą užsigalvojęs apie darbus, pamatau ženklą ir nueinu pradžioj į balkoną.

Aš manau, kad tas ženklas ne bando rūkalius atsisakyti rūkimo, o draudžia toje vietoje rūkyti tad mintis straipsnyje nėra visiškai teisingos. Čia veikia du faktoriai: 1) toks ženklas primena apie cigaretes, todėl prisimeni, kad seniai rūkei. 2) visi draudimai dauguma žmonių skatina tai daryti ir ne svarbu ar tai rūkimas ar ne. Nes žmogus tūri įproti daryti priešingai nei jam yra liepiama.

Rwc, sudominai. Suprantu, kas tave paskatino tai padaryti. Bet kyla klausimas, kodėl apskritai tu tai darai ? Man įdomus būtent tavo atvejis.

Nikotinas yra šioks toks narkotikas, prie jo pripratus sunku atsisakyti, ir tėra vienas kelias - imti ir mesti visiškai. O tai velniškai sunku, nes artimiausius kelis mėnesius viskas erzins, visi nervins, ir galvoj suksis viena mintis. Shinigami gana teisingai parašė, bet nelabai sutinku su pirmu punktu - visai nesvarbu, kada rūkei, nebent apsirūkei tiek, kad vemt norisi. Jei esi įlindęs į kokią įtemptą užduotį ir ypač jei po ranka turi peleninę, tai gali traukti vieną po kitos ar net pamiršti kad jau turi prisidegęs ir prisidegti kitą. Tiesiog naudojiesi kiekviena proga: eini iš namų, nuobodžiauji laukdamas autobuso, eini iš autobuso į darbą, darbe pasidarei kavos - ir, žiūrėk, kol pradėjai dirbti jau pusės pakelio nėra. Todėl kiekvienas priminimas, net ir ženklas "nerūkyti", yra tiesioginis stimulas. Pastebėjau, kad man lengviau apsipirkti parduotuvėje, kur nėra simbolių, o rūkalų skyrius kažkur užkištas, nei, pavyzdžiui kai tarp lentynų kabo peleninės iš tų laikų, kai toje šalyje dar buvo leidžiama rūkyti bet kur. Tiesiog stovi eilėje ir jau maigai žiebtuvėlį, galvoji visai ne apie pirkinius ar pinigus - pastoviai tai kažko nenusiperki, tai nepasiimi grąžos.

Nikotinas nėra šioks toks narkotikas. Pats rūkiau ir žinau kad tai rimtas narkotikas kurio sunku atsikratyti

pats neperseniausiai "meciau" eilini kart rukyti, dabar apie puse metu jau, visgi per ta puse metu surukiau kokius du pakelius jei ne tris. Visisko nerukymo laikotarpiu yra tik po menesi, per tiek laiko pamirsti galvoti apie cigarete, dingsta tas poreikis, bent tik iki tol kol pasiulo kas parukyti po tos vieno vel kuri laika mintys stringa ties gardziu nikotino dumu... tada vel turi dirbti su savim, mastyma nukreipti tinkama linkme... Tikrai nepriestarauciau rukymo uzdraudimui, mesti rukyti butu vieni niekai jei aplink niekas nerukytu ir nesiulytu.

Skaitau komentarus ir džiaugiuosi kad net nepradėjau rūkyt. Tikrai, ne gi čia lobistų įtaka kad neuždraudžiama rūkyti? Realiai tai jokios nerūkymo žalos nesugalvoju... Žinoma labai gerai ir dabar veikiantys įstatymai, nes svarbu keisti požiūrį į rūkančiuosius. Jeigu jaunas žmogus nepradės paskatintas draugų ar tam tikrų stereotipų tai turėsime vienu potencialiu rūkaliumi mažiau. Kaip matau, pradėjęs beveik nemesi, taigi reikia stengtis kad jaunimas nepradėtų. Įdomu, kaip tokie ženklai veikia nerūkančiuosius, ar skatina pradėti? Man tai tarytum jokių emocijų nesukelia

Dėl to pradėjimo, tai aišku, kad skatina. Jei ne draugai, tai nebūčiau net bandęs. Sunkiausia paauglystėje, kai nori būt kietas. Kuo toliau, tuo viskas lengvėja. Tiek pats rūkimas, tiek ir mąstymas. Sulaukus tam tikro amžiaus, net tėvai daugeliui jau neprieštarauja. Na bet ne manieji. Tūrbūt jų įtaka šioje situacijoje ir buvo stipriausia. Jei atvirai, tai rūkimas manęs niekada ir netraukė. Galiu tai suprasti, kaip tam tikrą ritualą, bet kaip įpročio, to perprasti negaliu. Juokingiausia tai, kad ryžtingais laikomi tie, kuriems nors ir sunkiai, nors ir negalutinai, bet rūkimą mesti pavyko. ("OHO, žiūrėk, tas koks ryžtingas, meta rūkyti !!!"). Bet retai kas pasakys ir pavadins ryžtingu tą, kuris sugebėjo visam tam atsispirti ir niekad nepagauti kablio. Taip pat kalbant apie draugus, tai nerūkantys gali pasijusti atstumti. Jeigu esu vienas nerūkantis keturių rūkančių draugų kompanijoje, tai jaučiuosi nejaukiai. Štai kur nors sėdint visi užsinori rukyt ir išeina į lauką. Tai ką dabar man veikti ? Išėjus nosį krapštyt ? Juk pastebėjot, kad vietoje stovėti nieko neveikiant būna labai sunku. Štai kitas išsitraukia savo išmanujį telefoną ir spaudo "atrakinti", "užrakinti". Arba galima sms'us kam nors rašyti. Tol, kol draugai tavo rukys. Bet tu vis tiek užsiiminėsi kokia nors kita veikla. O linksmiausia būna, kai didelėje grupėje visi rūko. Kokie 9 žmonės. Tiek panelės ir vaikinai. Visi pučia dūmą, o tu taip ir stovi. Stovi ir krapštai nosį. Aišku, mane tokios sąlygos visiškai tenkina. Kad ir kokios situacijos būtų, aš vis tiek jaučiuosi pranašesnis. Traukti kažkokį pakankamai brangų šūdą į plaučius yra kvaila. Tuo labiau priklausyti nuo to.

Narkotikas ar ne, bet ar tave tenkina dabartinė situacija ? Tu pasitenkini rukydamas ir tau tai teikia pakankamai didelį malonumą ? Ar tai tik įprotis, kurio būtų visai gerai atsikratyt. Tavo nuomonė dažnai būna išskirtinė, todėl ir klausiu.

Kaip suprantu del geru tevu niekad padoriai ir netraukei i plaucius, todel ir nesuprasi kodel taip atsiliepiama apie metusius rukyti. Nepagauti kablio kartais labai lengva, manau daugiausiai priklauso nuo tavo gyvenimo budo ir aplinkos. Tarkim esi moksliukas naminukas, kuris is namu kojos beveik nekelia, tai tau ir nesusidarys tos salygos kabliui pagauti... nera progu... Visgi tokie zmones is mano puses gauna pagarba uz rimta poziuri i mokslus. Tai kur kas geriau nei gauti pagarbos del to kad uzkibai ir veliau metei rukyti.

Taip tevai tam turi itakos bet jai pats nesupranti kas gerai kas ne tai jau tevai bus nerodiklis .As tiesiog negaliu suprasti koke nauda is rukymo kam reikia pradeti rukyti del mados kaip sakant kad buti draugu kompanijoje rimtesniu ar koks velnes cia slypi poto verke kad oj sunku rukyti tiesiog juokinga kokie zmones silpnavaliai ir pasiduoda nikotinui.

man juokinga kai zmones "protingai ir pasvertai" kalba apie tai ko nesupranta ir negana to dar pradeda niekinti.

savo kailiu.

Na taip, reiktų gerbti tuos kurie metė rūkyti, bet manau Muškietininkas turėjo omenį kad tikrai nėra lengva ir pats atsisakymas. Aš irgi niekad nerūkęs ir iki kokių 15 metų priklausė nuo stiprios tėvų valios. Vėliau (žinoma priklauso nuo santykių, manau dažniausiai nuo mažesnio amžiaus) tai jau pačio paauglio reikalas. Gal su rūkymu dar ne toks spaudimas, bet kai aplinkiniai sužino jog nevartoji alkoholio tai tada ir pajunti ką reiškia bendraamžių įtaka... Visi jaučia kažkokią nesveiką pareigą... Valios tikriai reikia, kai aplink 20 geriančių ir siūlančių

reikia, bet netokios stiprios kaip narkomanui. Manau akivaizdu kad narkomanui atsisakyti dozes heroino daug sunkiau nei svariam niekad nebandziusiam zmogui. nors palyginimas gal per astrus su nikotinu, o gal ir ne, jei ziureti kiek dabar zmoniu pasiema cigaretes, o kiek heroinas, ir viskas del to kad cigaretes visdar toleruojamos kaip silpnas narkotikas nedarantis didelios zalos, bent jau per trumpa laiko tarpa... Esu isitikines kad atsisakyti nerukanciam lengviau, nei rukanciam. Nerukanciam veikia kazkoks savisaugos isugdytas jausmas neleidziantis uzsirukyti, jis matyt supranta pasekmes, yra apsisvietes, arba gaves gerai dirzo is tevo, ir zino kas bus po pirmo dumo, arba gal kazkas is tevu mire del plauciu vezio ir pan. Kodel as lengvai pasiduodu cigaretems, bet niekad siulomai suktinei su zaliu ekstraktu ? yra teke atsisakyti ir amfetamino. kodel ? todel kad cia mano supratimu kur kas rimciau nei cigaretes. Viskas priklauso nuo tavo poziurio ir supratimo rukysi tu ar nerukysi... o jei aplink nuolat bus 20 gerianciu ir rukanciu, turesi tik dvi iseitis, prisidet, arba apleisti patalpas.

rukancius taaip,skatina,pats pamenu kaip budavo gera parukyt,bet dabar esu kitoj dimencijoj ir man vienodsai-niekada gyvenime nerukysiu,apart marichuanos

Man vos pamačius temos pavadinimą, kaip tik noras užėjo rukyt.. Jeigu nebūčiau pamatęs, apie tai dar kokias 20~30 min galvojęs net nebučiau... Labai veikia tokie dalykai ir jie specialiai daromi, prisidengiant kauke, kad tai draudžiamieji ženklai, nors iš tikro tai psichologiją paveikia daug labiau į priklausomybės pusę...

Dar toki viena varianta pasakysiu apie pripratima prie nikotino. Draugelis daug sportuodavo, neruke, isgerdavo tik pora bokalu per metus, nu nes alkoholis yra blogai, kai profesionaliai sportuoji. Tai jis, kad atsipalaiduotu (o visgi streso sporte yra) kartais parukydavo marichuanos suktine. Idomumas tame, kad darant suktine su draugais zole buvo maisoma su paprastu tabaku is cigareciu. Tokiu budu jis tapo priklausomas nuo nikotino ir dabar pats ruko.

įprotis, kurio būtinai turėčiau atsikratyt. Aišku, norėčiau. Tačiau mane dabartinė situacija visai tenkina ir pasvėrus visus už ir prieš, neplanuoju mesti (kam čia save kankinti, skųstis sumažėjusiu darbingumu ir pan.?). Tas pasitenkinimas toks pats kaip geriant kavą. Padeda prabusti, yra kažkokia priežastis pasitraukti nuo klaviatūros ir t.t.. Rūkyti malonumas tik labai aukštos kokybės tabaką - kaip ir su kava. Vidutinišką kavą irgi geriame ne dėl skonio. O jei pastoviai tuo užsiimi, tai jau išvis nebegalvoji ką darai - tiesiog sąlyginis refleksas. Pvz., negavęs rytinės kavutės ir cigaretės, jaučiuosi mieguistas, nors puikiai žinau, kad tai tik psichologija - pakanka surasti įdomesnės veiklos ir mieguistumas dingsta. Jei kokia ypatinga situacija darbe - tiesiog laukiu, kad pakeliui užsipūsiu, o kavos įsipilsiu eidamas į ofisą - bet kažkas užkalbina, sėdi prie darbų, pamiršti, kad rytiniam ritualui kažko trūksta ir tiek. P.S. vien rašydamas šį postą susiverčiau du arbatinius puodelius kavos ir sutraukiau 3 pagaliukus (per tokį laiką žiauriai daug net ir man).