Sąmonės jungtys: neuronai, išskiriantys mus iš gyvūnų

Labai įdomus straipsnis. Kaip VEN'ai, ar šiuo atveju, bet kurios ląstelės gali išreikšti specifinius genus? Per epigenetiką, galbūt gali reguliuoti (mažinti ar didinti) tam tikro geno "išreiškimą" (angl. expression), t. y. didinti ir mažinti išreiškiamo proteino kiekį, bet nesugalvoju nei vieno būdo, per kurį specifinės ląstelės galėtų išjungti ir įjungti tam tikrus (spėjamai vieno kito tipo ląstelių) genus. Ir dar klausimėlis: Ar kas nors bandė tyrinėti VEN'us su optogenetika? Turint galvoje, kad optogenetika leidžia sekti tam tikros rūšies neuronų aktyvumą per manipuliacijas šviesa ir kad VEN'ai turi specifinį genetinį kodą, lyginant su kitais neuronais, optogenetika būtų puikus įrankis išsiaiškinti neuronines grandines susijusias su VEN'ais. Teigti, jog savęs suvokimas atsirado kaip atsitiktinumas yra labai drąsus žingsnis, turint tik tiek duomenų. Visgi žurnalistai visada vaikosi publikos. Beje, ar sąmonė ir savęs suvokimas yra vienas ir tas pats dalykas?

Manau taip sąmonė ir savęs suvokimas nėra tas pats, bet jie neatsiejami ir nedalomi.Nes nu niekaip neišeina įsivaizduot žmogaus savęs suvokiančio, bet visiškai nesąmoningo t.y. tam tikrame lygyje reiškia jis sąmoningas, kad ir labai maža to sąmoningumo.

Mano mąstymu, sąmonė ir savęs suvokimas yra du skirtingi dalykai, nors ir priklausomi vienas nuo kitos. Klausimas buvo daugiau skirtas redakcijai, nes straipsnis kalba apei savęs suvokimą (veidrodžių eksperimentai), bet išvadose teigiama, kad "sąmonė galėjo išsivystyti atsitiktinai". Na juk tada ne sąmonė, bet savęs suvokimas.

Ai matai, netaip supratau, pasirodė, kad visų klausi to klausimo.

Kas sakė, kad sąmonė - evoliucijos viršūnė. Apskritai, koks kiekybinis kriterijus rodo rūšies tobulumą? Ir, kas evoliucijoje nėra atsitiktinumas?

1. Kas yra sąmonė? 2. Ar gyvūnai turi sąmonę? 3. Ar žmogaus smegenų veikla kokybiškai skiriasi nuo šimpanzės ar delfino? (t.y. ar egzistuoja funkcijos, kurių nebūtų pas šimpanzes ar delfinus)

.

Ne viršūnė, bet man atrodo, kad tokie sąmoningi sutvėrimai, kuriems protas atsveria fizines charakteristikas, bet kokiu atveju yra pranašesni, nes kaip ir pats sakai, keičia aplinką pagal savo poreikius. Paprastas pvz. jokia kita rūšis be mūsų negalės palikti šitos planetos ir mirs kartu su ja (aišku nesakau, kad mums pasiseks, bet turim realesnias galimybes pratesti gyvybe kitose planetose ).

- jeigu smegenis vertinti kaip "vienalytės skaičiuojančios terpės - Homogeneous 2D/3D Medium", tai nėra itin svarbi neuronų forma ar išdėstymas (ką ir parodo skirtingos smegenų rūšys straipsnyje).

esančioms rūšims turėtų rūpėti, kas atsitiks po milijardų metų? Va dabar, jei drioksteltų galingas meteoritas, mes išnyktume (į Marsą be kokių 30 metų net ir labai norėdami neišsikraustytume, o bunkeryje kiek ten išgyvensi - metus, porą?), užtat bakterijos ir kiti ekstremofilai išliktų. Mes ir dabar esame "svečiai", "egzotika", "trumpalaikė gamtos klaida" lyginant su mikroorganizmais pagal biomasę, arealą, įtaką klimatui, gebėjimą prisitaikyti. Tiesiog parazitai. Pavyzdžiui, branduoliniame reaktoriuje neišgyventume. Sąmonė išgyvenimui katastrofos atveju išvis nereikalingas faktorius. Žmonės savivokūs kaip minimum šimtus tūkstančių metų, analitinį abstraktų mąstymą turi dešimtis. Tačiau jie mums prieš keletą dešimtmečių (sakykim, iki II WW) nieko nebūtų pagelbėję. O sugalvoti iškeliauti į kosmosą ir išrasti priemones tam gali ir nesąmoningos būtybės, jei nujaus pavojų ir instinktyviai pradės eksperimentuoti.

Va būtent, nerūpi, kas atsitiks po milijardų metų. Ką ten milijardų – dažnos net ir gana sąmoningos būtybės elgesį apibūdina posakis „po manęs nors ir tvanas“. Kaip nesąmoningos būtybės gali (nu)jausti pavojų? Fiziniais jutimais. Kai pavojus juntamas fiziškai, nesąmoninga būtybė instinktyviai traukiasi, kur pavojaus nejaučia. Kas nesąmoningą būtybę tada skatins eksperimentuoti? Pavojaus nebuvimas? Matymas, kad kiti žūsta? Bet jei gyvūnui būdinga empatija, negalima jo vadinti nesąmoningu.

Viskas šaunu, bet šiam sakinyj nusišnekėjai.Norėčiau pamatyt žvirblį nors užkuriantį mašiną, ką jau kalbėt apie erdvėlaivį...

Paaiškink ir man šitą sakinį. Nesąmoningos būtybės (jeigu laikysim tas kurias valdo instinktai) nekonstruoja kosminių laivų - nes neturi abstraktaus mąstymo. Jau tikriausiai nereikia tau pasakoti to, ką ir pats žinai.

. Jei neturėtume balso stygų ir rankų, didžiulės mūsų smegenys būtų tik nereikalingas bagažas, kalorijų radiatorius. Štai kodėl šimpanzės nekonstruoja mašinų - gali jas išmokyti skaičiuoti, skaityti ir rašyti, bet jos niekada nekalbės; joms komunikacija žodžiais yra svetima. Jos gyvena vaizdų pasaulyje. Vaizdų, kurių pirštais neparodysi. Kuo šimpanzės skiriasi nuo kurčnebylių - tai, kad kurčnebyliai, nors ir negalėdami kalbėti žodžiais, turi išvystytus kalbos centrus, kurie nuo pat kūdikystės treniruojami galbūt net labiau nei kalbančių žmonių. Patreniruok taip šimpanzes atsižvelgdamas į jų smegenų ypatumus, selekcionuok porą tūkstančių metų - jos irgi pradės statyti piramides. Kuris patinas pasistatys aukštesnę, tas gaus geresnes pateles. Ar kažkas tokio.