Psichologų kabinete lietuviai skundžiasi keisčiausiomis fobijomis

Daug fobijų progresuoja dėl per didelio savęs sureikšminimo ir neadekvataus požiūrio į aplinką ir save. Turėjau scenos baimę, tačiau po to pagalvojau - kodėl save taip sureikšminu, taip išskiriu iš milijardų kitų žmonių. Čia tik dar viena biografija, tad toli gražu nesu toks reikšmingas kaip galvoju, kaip ir kiti nėra tokie reikšmingi. Kitos kyla dėl įrašytų programų į pasamonę per ilgą praktiką (arba trumpą, bet labai stipriai išjaustą emociškai, sureikšmintą): Pvz.: kariai grįžę iš mūšio lauko i netikėtus garsus reaguoja kaip mūšio lauke. Nespėja prisitaikyti smegenys, į pasamonę jau būna įrašyta, jog tam tikras garsas reiškia pavojų.

Kai kam tiesiog yra paranku zmonems ivaryti kalna fobiju. Naturalu jog bijantis zmogus yra labiau pazeidziamas, labiau pavargstantis ir t.t. o kas gi gali buti geriau uz mase zmoniu kurie visko bijo

pvz bijo prarast darbą Daryk, ką tik nori su tokiu

Kam?

Pavyzdys: lietuvių tauta bijo protestuoti, kadangi "sovietinės valdžios organai" įvarė gilią psichologinę traumą daugumos žmonių pasąmonėje. Juk tironui kur kas geriau, kai jo bijo, jis gali sau daugiau leisti, kelti mokesčius, o žmonės tylės kaip tylėję. Kitas pavyzdys: kai žmogus turi kalną fobijų, vadinasi psichologas turi daugiau darbo, jis už tai gauna pinigus.

Psichologai mums įvarinėja fobijas? Fantastika.

Neteisingai supratai. Kaip tik psichologai turi daug darbo, nes žmonės sunkiau atsikrato arba pripranta prie savo baimių.