Milijonų žmonių gyvenimus apsunkina prastas miegas, kurį sukelia stresas ir ilgas darbas kompiuteriu, praneša dailymail.co.uk. Jemma Harrison atsidūsta: „Užpraeitą naktį miegojau vos dvi valandas. Tai išskirtinis atvejis, tačiau dažnai nubundu vidury nakties ir galvoju apie darbo reikalus“.

„Kadangi paprastai atsinešu kompiuterį į miegamąjį, dažnai tokiu atveju jį įsijungiu ir patikrinu, ar viskas gerai, - pasakoja 31 metų moteris, užsiimanti skrybėlių verslu. Būna naktų, kai prireikia net keturių valandų, kad vėl užmigčiau“.

Tyrimų duomenys verčia sunerimti – kas trečias britas prisipažįsta turintis su miegu susijusių problemų, o moterys dėl to kenčia kur kas dažniau nei vyrai. Ekspertai atkreipia dėmesį į naują miego sutrikimą, vadinamą „semisomnija“, nuo kurio kenčia vis daugiau žmonių.

Semisomnija – tai erzinanti mažesnioji insomnijos (nemigos) sesuo. Nors jai nebūdingi visi kankinančios nemigos, siejamos su nusilpusia imunine sistema, depresija, aukštu kraujospūdžiu ar net širdies ligomis, simptomai, tačiau semisomnija nėra toks jau nekaltas dalykas.

Tai nėra visiškai bemiegės naktys – tokių žmonių miegas sutrinka trumpam ir tai dažniausiai nutinka po įtemptos bei sunkios dienos. Jie gali nubusti kasnakt pusvalandžiui ar visą valandą nepajėgti užmigti, nes galvose viena mintis veja kitą.

Šiai būsenai apibūdinti miego ekspertė Nerina Ramlakhan iš Londono, parašiusi knygą „Tired But Wired“, sukūrė terminą „putojantis miegas“ (angl. fizzy sleep). „Tai nėra mokslinis terminas, tačiau pacientai tvirtina, kad būtent tokios būna jų galvos, - aiškina specialistė. - Jie miega, tačiau nesiilsi. Tai nervingas, informacija perpildytas miegas, kurio metu smegenys tebėra labai aktyvūs“.

34 metų internetinės paieškos kompanijos generalinei direktorei Lisai Myers ši būsena puikiai pažįstama. Ją ilgai kankino semisomnija, kol moteris galiausiai suvokė, kad tai stipriai kenkia jos darbui.

„Dažniausia rytais nubusdavau įsitempusi, taip lyg jau būčiau išgėrusi pernelyg daug kavos, - pasakoja L. Myers. - Galva buvo ištinusi nuo visų reikalų, su kuriais man reikia susidoroti. Man reikia aštuonių valandų miego, kad galėčiau dirbti, tačiau kartais miegodavau vos keturias. Tada jausdavausi ne tik pavargusi, bet ir sunerimusi bei nepajėgi susikaupti“.

Kodėl semisomnija pradėjo mus kankinti būtent dabar? Nuovargio klausimais konsultuojančios kompanijos „The Energy Project“ pirmininkas Jeanas Gomesas pasakoja: „Penkerius metus tyrėme 30 tūkstančių nuo tokių miego sutrikimų kenčiančių žmonių ir manome, kad pagrindinė to priežastis, greičiausiai, yra technologijos. Žmonės visais laikais patirdavo stresą ir tai atsiliepdavo miegui, tačiau anksčiau darbą ir namus skyrė laikas bei erdvė – išėjimas iš biuro reiškė, kad atsijungi nuo darbo reikalų“.

„Galima išgyventi įtemptą dieną, tačiau per naktį smegenys apdoroja problemas ir kitą dieną nubundi atsigavęs. Dabar gi mūsų atsipalaidavimo būdai – apsipirkimas internete, žinučių socialiniuose tinkluose rašymas žiūrint televizorių ar jų peržiūra, o tai reiškia, kad smegenys yra nuolatinėje įtampos būsenoje“, - aiškina specialistas ir priduria, kad tai lemia miego sutrikimus.

Kad užmigtume, būtini trys dalykai: sumažėjęs šviesos kiekis skatina miegą sukeliančio hormono melatonino gamybą, ima kristi mūsų organizmo temperatūra, o mūsų protas ir kūnas pradeda atsipalaiduoti, dėl ko nervų sistema gali išsijungti. Naudojimasis technologijomis trukdo visiems trims etapams.

Tyrimais nustatyta, kad ryškūs ekranai beveik ketvirtadaliu mažina melatonino kiekį. Taip pat nustatyta, kad mobiliųjų telefonų skleidžiama radiacija lemia tai, kad žmogus sunkiau pereina į giliausias miego stadijas ir jose išbūna trumpiau.

Be to, nereikia pamiršti ir to fakto, kad internetas ir jame esanti informacija nepaleidžia jūsų ilgam. „Jeigu prieš miegą ar vidury nakties patikrinu savo kompanijos paskyras „Twitter“ ar „Facebook“, visada randu, į ką turėčiau reaguoti, - pasakoja J. Harrison. - Turiu tai padaryti, nes tai vienintelis būdas, norint užmigti. Kitaip vistiek dėl to nerimausiu“.

Miego metu smegenys apdoroja per dieną priimtą informaciją, tačiau dabar internete gaunamos informacijos kiekiai yra pernelyg dideli, kad pajėgtume su jais susidoroti.

„Ta smegenų dalis, kuri apdoroja informaciją, yra santykinai maža, todėl ji negali susidoroti su šiais laikais gaunamų duomenų kiekiais“, - teigia N. Ramlakhan.

Kitaip tariant, mes kur kas daugiau laiko praleidžiame toje miego stadijoje, kurioje smegenys apdoroja informaciją ir lieka mažiau laiko giliam jėgas grąžinančiam miegui. Taip atsikeliame būdami išsekę. Deja, dauguma žmonių nesuvokia, kas su jais vyksta.

Komentarai (0)