Ne tik žmogaus skrandis, bet ir oda bei kvėpavimo takai nuolat atviri tūkstančiams aplink mus esančioms cheminėms medžiagoms. Kiekvienas mūsų pasirinkimas – ką valgyti, ką tepti ant odos, kuo kvėpintis, kokius žaislus pirkti vaikams, ar kokį kilimą tiesti namuose - turi didžiulę reikšmę, net jeigu jo tiesioginio poveikio sveikatai nejaučiame iš karto.

Kaip sako Baltijos aplinkos forumo (BEF) aplinkosaugos specialistė Justė Buzelytė, tiek žmogaus organizme, tiek ir aplinkoje gali kauptis tokios cheminės medžiagos, kurios yra patvarios, t. y. neskylančios metus ar dešimtis metų. Jos gali būti perduodamos kitiems organizmams per mitybos grandinę, pavyzdžiui, žmogui valgant žuvį, kuri plaukiojo šiomis pavojingomis medžiagomis užterštame vandenyje.

Į žmogaus organizmą įvairios cheminės medžiagos gali patekti ne tik per virškinamąjį traktą, valgant užterštą maistą, bet ir kvėpuojant oru, kuriame yra pavojingų cheminių medžiagų. „Jų aptinkama namų aplinkoje, į kurią jos patenka dėvintis įvairiems daiktams, baldams, namų apdailos medžiagoms, pavyzdžiui, PVC dangai“, – patikslino J. Buzelytė.

Per odą pavojingos cheminės medžiagos į mūsų organizmą gali patekti tepantis kremais, purškiantis kvepalais ar tiesiog liečiant daiktus, kuriuose yra pavojingų medžiagų.

„Ant odos patekusios medžiagos gali prasiskverbti per ją ir patekti į kraujotakos sistemą, kuri „nugabena“ jas į skirtingas kūno vietas. Patekusios į plaučius, jos nusėda juose ir gali būti taip pat absorbuojamos į kraujotakos sistemą. Analogiškai ir su į virškinimo sistemą patekusiomis medžiagomis – jos taip pat patenka į kraujotakos sistemą ir išnešiojamos po organizmą“, – kaip cheminės medžiagos pasiekia žmogaus kraują paaiškino aplinkosaugos specialistė.

Jos teigimu, pavojingos cheminės medžiagos bei jų skilimo produktai žmogaus organizme gali išlikti nuo kelių dienų iki dešimčių metų. Tačiau jų „nusėdimas“ ir žala žmogaus organizmui priklauso tiek nuo konkrečios medžiagos, tiek nuo organizmo savybių.

„Individualų poveikį žmogaus sveikatai lemia tokie veiksniai kaip medžiagų apykaitos greitis, amžius, lytis, imuninė sistema. Pavyzdžiui, vaikų imuninė, hormoninė ir nervų sistemos dar tik vystosi, todėl jiems pavojingi net maži medžiagų kiekiai, galintys turėti ilgalaikį neigiamą poveikį. Taip pat jų oda daug plonesnė ir todėl organizmo apsauginė funkcija nėra pilnai atliekama“, – paaiškino J. Buzelytė.

Poveikis sveikatai iki galo neištirtas

BEF atstovė sako, kad šiuo metu daugėja mokslinių tyrimų, kurie rodo, jog plataus vartojimo prekėse esančios pavojingos medžiagos aptinkamos ir žmogaus organizme (kraujyje, šlapime) turi neigiamą poveikį sveikatai. „Dažnai šios medžiagos siejamos su dažnėjančiomis alergijomis, odos dirginimu, kvėpavimo takų ligomis, imuninės sistemos ligomis, vėžiniais susirgimais, kūdikių apsigimimais, hormonų veiklos trikdymu ir pan. Poveikis sveikatai pasireiškia, kai viršijamas saugus medžiagos kiekis. Tai gali būti, kai žmogų paveikia didelis kiekis per trumpą laikotarpį arba organizmas veikiamas mažais kiekiais ilgą laiką. Pirmuoju atveju, tai vadinama apsinuodijimu ir mes jį pajaučiame iš karto, o antruoju – galime tol nejausti poveikio, kol nesusergame“, – pasakojo J. Buzelytė.

Pašnekovė pabrėžia, kad visų cheminių medžiagų keliamą neigiamą poveikį žmogaus sveikatai sunku ištirti, nes žmogaus sukurtų ir pramonėje naudojamų pavojingų medžiagų yra šimtai.

„Ne visos jos yra vienodai išsamiai ištirtos dėl galimo neigiamo poveikio sveikatai ir aplinkai. Iš dalies taip yra dėl to, kad ilgą laiką šios medžiagos buvo beveik visai nereguliuojamos. Daugėjant duomenų apie neigiamą poveikį, jų naudojimas pradėtas riboti ar drausti. Šiuo metu ypač trūksta tyrimų apie suminį šių medžiagų poveikį, vadinamąjį „kokteilio efektą“, taip pat endokrininės sistemos trikdymą, mažų koncentracijų ilgalaikį poveikį.

Todėl mes rekomenduojame vadovautis atsargumo principu ir vengti pavojingų cheminių medžiagų apskritai. Visos pastangos mažinti pavojingų cheminių medžiagų savo aplinkoje kiekį gali prisidėti prie teigiamo poveikio sveikatai ir aplinkai, nors jo galime iš karto akivaizdžiai ir nepastebėti“, – dėstė J. Buzelytė.

Akcija siekiama skatinti galvoti, ką perki

Vedinas tikslo informuoti visuomenę apie galimus pavojus mūsų sveikatai Baltijos aplinkos forumas šį pavasarį organizuoja akciją „Pagalvok, kai perki“ ir kovo 23-ąjąketina paimti 10 savanorių kraujo mėginių, kurie keliaus į specialią laboratoriją Olandijoje. Ten bus tiriamos trijų pasirinktų pavojingų cheminių medžiagų grupių – ftalatų, polibromintų difenilo eterių ir perfluorintų junginių kiekiai savanorių kraujyje.

Nors metodų, kurie leistų susieti pavojingų cheminių medžiagų buvimą su žmogaus sveikatos būkle ar tam tikra liga nėra, akcijos tikslas – nustatyti šių cheminių medžiagų buvimo faktą savanorių kraujyje, kuris tikėtina paskatins susimąstyti, ką vartojame ir kaip vartojame.

„Tyrimų rezultatais pasikliauti bus galima, juos atliks tą ne pirmą kartą daranti patikima akredituota laboratorija Olandijoje, tai reiškia, kad laboratorija turi atitikti tam tikrus kokybės reikalavimus bei vadovautis gerąja praktika. Jos veiklą kontroliuoja trečioji nepriklausoma šalis“, – paaiškina J. Buzelytė.

Tyrimai skatina diskutuoti ir imtis veiksmų

Paklausta, ar atlikti tyrimai gali paskatinti tolesnius veiksmus, pavyzdžiui, uždrausti tam tikrų cheminių medžiagų naudojimą pramonėje, pašnekovė pateikia kelis užsienio šalių pavyzdžius.

„2003-2006 metais plataus atgarsio visoje Europoje sulaukė Pasaulio Gamtos Fondo (WWF) vykdyta tarptautinė informacinė kampanija „DetoX“. Kampanija vienu metu vyko 13-oje šalių, jos metu buvo tiriamas kraujas šimtų savanorių, tarp jų – 40-ties Europos Parlamento narių, 14 Europos šalių ministrų, medikų, mokslininkų, žymių žmonių, o taip pat trijų kartų atstovų iš 13 europiečių šeimų.

Tyrimų rezultatai parodė, kad visų savanorių kraujyje yra patvarių, toksiškų ir gyvuose organizmuose besikaupiančių pavojingų cheminių medžiagų „kokteilių“. Šie rezultatai vėliau buvo naudojami kaip argumentas, skatinantis griežtesnio cheminių medžiagų reguliavimo atsiradimą Europos Sąjungoje (ES). Kampanija sulaukė didelio žiniasklaidos, politikų bei įvairių tarptautinių organizacijų dėmesio ir palaikymo bei prisidėjo prie viešos diskusijos apie neigiamą pavojingų cheminių medžiagų poveikį sveikatai ir aplinkai“, – pasakojo aplinkosaugos specialistė.

Ji akcentavo, kad didelė dalis pavojingų medžiagų jau yra uždrausta naudoti dėl moksliniais tyrimais patvirtinto jų neigiamo poveikio aplinkai ir sveikatai. ES po truputį pradeda drausti ar riboti ir kitų pavojingų medžiagų naudojimą.

„Kadangi tai yra ilgas procesas, kurio metu reikia įrodyti, kokią konkrečią grėsmę ta pavojinga medžiaga kelia sveikatai bei aplinkai, kai kurios šalys imasi griežtesnio jų reguliavimo nacionaliniu lygiu. Pavyzdžiui, nuo 2015 m Prancūzija uždraudė naudoti endokrininę sistemą ardančią medžiagą bisfenolį A visoje pakuotėje, kuri liečiasi su maistu, o visoje Europoje yra draudimas galiojantis tik vaikams iki 3 m skirtuose buteliukuose, – vieną iš pavyzdžių pateikė J. Buzelytė. – Danija taip pat nelaukia ES sprendimo dėl ftalatų (taip pat endokrininę sistemą trikdanti medžiaga, naudojama minkštoje plastmasėje, kosmetikoje) ir nuo 2013 m. savo rinkoje uždraudė 4 iš jų“.

Baltijos aplinkos forumo atstovai sako, kad akcijos „Pagalvok, kai perki“ pagrindinis tikslas – didinti problematikos žinomumą, atkreipti dėmesį į didelį susirūpinimą keliančias medžiagas bei skatinti vartotojus domėtis produktų sudėtimi ir taip skatinti gamintojus jas keisti saugesnėmis medžiagomis gamyboje.

Valstybinė ne maisto inspekcija: pavojingų medžiagų priežiūrą nustato ES

Akcijos metu, imant 10 savanorių kraujo mėginius tyrimams, dėmesys bus kreipiamas į tris pagrindines medžiagas – ftalatus, polibromintus difenilo eterius ir perfluorintus junginius. Redakcija paprašė Valstybinės ne maisto inpekcijos atstovų pakomentuoti, kaip į šias medžiagas įvairiuose ne maisto produktuose yra žiūrima.

Kaip aiškino inspekcijos Gaminių kontrolės skyriaus vyriausioji valstybinė inspektorė Skirmantė Ambrazienė, pavojingų medžiagų įvairiuose ne maisto gaminiuose priežiūrą nustato ES. Yra dokumentai, kuriuose pateikiami tam tikrų cheminių medžiagų, preparatų ir gaminių gamybos, tiekimo rinkai bei naudojimo apribojimai.

„Gaminio sudėtyje esančią cheminę medžiagą, kuriai taikomas apribojimas, draudžiama gaminti, tiekti rinkai arba naudoti, jei ji neatitinka to apribojimo sąlygų. Medžiagos į apribojimųsąrašąįtraukiamos, kai tokios medžiagos gamyba, tiekimas rinkai ar naudojimas kelia riziką žmonių sveikatai ar aplinkai ir kuri nėra rimtai kontroliuojama.

Reglamente (EB) Nr. 1907/2006 pateikti ribojimai tokiems ftalatams: di(2-etilheksil) ftalatui (DEHP), dibutilftalatui (DBP), butilbenzilftalatas (BBP) – negali būti naudojami kaip medžiaga arba mišiniuose, jei jų koncentracija žaisluose ir vaikų priežiūros prekėse yra didesnė kaip 0,1 % plastifikuotos medžiagos masės; diizononilftalatas (DINP), diizodecilftalatas (DIDP), di-n-oktilftalatas (DNOP) – negali būti naudojami kaip medžiaga arba mišiniuose, jei jų koncentracija žaisluose ir vaikų priežiūros prekėse, kurias vaikai gali dėti į burną, yra didesnė kaip 0,1 % plastifikuotos medžiagos masės.

Polibrominti bifenilai (PBB)- negali būti naudojami tekstilės gaminiuose (drabužiuose, apatiniuose drabužiuose bei skalbiniuose, skirtuose liestis su oda); perfluoroktano sulfonrūgštis, heptadekafluoroktan-1-sulfonrūgštisir kai kurios jų druskos – negali būti tiekiamos rinkai arba naudojamos, jei jų koncentracija medžiagoje ar mišinyje yra lygi ar didesnė atitinkamai ribinei koncentracijai, nurodytai reglamento (EB) Nr. 1272/2008 priede arba direktyvoje 1999/45/EB.

Vykdydama rinkos priežiūrą, Inspekcija vadovaujasi aukščiau minėto reglamento nuostatomis. Kilus įtarimui, kad ne maisto produkto sudėtyje gali būti draudžiamų ir ribojamų medžiagų, Inspekcija atrenka bandinius ir atlieka tyrimus laboratorijose“, – dokumentuose nustatytas taisykles citavo S. Ambrazienė.

Pasidalinkite su draugais

Aut. teisės: Grynas.lt

Autoriai: Rūta Levickaitė

Komentarai (0)