M. Phelpso fenomeną kūręs plaukimo lietuvių profesorius: R. Meilutytei negresia anksti nužydėti (7)
Jei Genadijus Sokolovas dirbtų „Palau Sant Jordi“ arenos pranešėju, veikiausiai būtų atleistas tą pačią dieną. Plaukimo čempionato svečių tribūnoje įsitaisęs vyriškis prizininkų trejetą išvardija dar prieš starto signalą. Pasaulyje turbūt nerasi žmogaus, geriau pažįstančio plaukimo žvaigždes, todėl pro šalį jis prašauna retai. G. Sokolovas papasakojo ir apie Michaelą Phelpsą, ir apie Rūtą Meilutytę.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Konkurentų neturi visame pasaulyje
Kai „Palau Sant Jordi“ arenos švieslentėje įsižiebia raidės „WR“, o mergina su didžiule vėliava, skelbiančią apie pagerintą pasaulio rekordą, pradeda žygiuoti garbės ratą aplink baseiną, G. Sokolovas viduje šypsosi. Dar viena viršūnė atkovota iš žmogaus galimybes dirbtinai padidinusių plaukimo kostiumų hegemonijos, dar vienas plaukikas įrodė, kad raumenys ir technika gali būti pranašesni už technologiją. Dešimtmečius plaukimui pašventęs kaunietis yra uždėjęs savo antspaudą ant daugelio pasiekimų. 2000-aisiais palikęs tėvynę, G. Sokolovas aštuonerius metus vadovavo JAV plaukimo federacijos fiziologijos ir sporto mokslo departamentui. Dabar mokslų daktaro iš Lietuvos patarimai gyvybiškai svarbūs jau ne tik amerikiečiams, bet ir kitų šalių plaukimo lyderiams. Unikalią kilnojamą laboratoriją, kurią pats vertina maždaug milijonu dolerių, savomis rankomis ir galva sukūręs plaukimo guru pasaulyje yra kone vienintelis, galintis po kaulelį išnarstyti bet kurį plaukiką ir atskleisti jo Achilo kulną. „Tokių tyrimų kaip mes daugiau niekas nedaro. Esame tarsi monopolininkai“, – DELFI pripažino privačią kompaniją prieš penkerius metus įkūręs 52-ejų mokslininkas.Ištyrė tūkstančius sportininkų
Kodėl G. Sokolovo kabineto duris jau daugelį metų varsto ryškiausios plaukimo žvaigždės, tarp kurių dar neseniai buvo ir gyva JAV legenda M. Phelpsas? Unikali įranga ir kompiuterinės programos, fiksuojančios ir apdorojančios sportininkų biomechaninius duomenis, neįkainojama duomenų bazė, kurioje sukaupta informacija apie tūkstančius plaukikų, bei ilgametė patirtis analizuojant testų rezultatus – toks pagrindinis lietuvio mokslinis kapitalas. Sovietmečiu baigęs studijas Lietuvos kūno kultūros institute ir apgynęs daktaro disertaciją Maskvoje, G. Sokolovas ilgainiui nebeišsiteko tėvynėje, kur negalėjo deramai pritaikyti savo žinių bei idėjų. Tuo tarpu plaukimo supervalstybėje JAV kaunietis kibo į darbą su tokiomis įžymybėmis kaip M. Phelpsas, Ryanas Lochte, Natalie Coughlin, Amanda Beard ir daugybe kitų elito atstovų. Nors G. Sokolovo keliai su amerikiečių plaukimo federacija išsiskyrė, jis ir toliau dirba tame pačiame Kolorado Springse (Kolorado valstija), kur įsikūrusi ir federacija, ir JAV olimpinis sporto centras. „Realiai pakeičiau tik kabinetą. Kilo tam tikrų nesutarimų su federacija, taip pat ir finansinių. Jie per mažai pinigų ir dėmesio skyrė sporto mokslui, o buvęs rinktinės vyriausiasis treneris, kuris dabar jau nušalintas nuo pareigų, buvo nusistatęs, kad mokslo jam apskritai nereikia. Paskui buvo kalbų, kad federacija laukia manęs sugrįžtančio, bet dabar aš turiu savo tvirtai nusistovėjusį verslą ir jo kažkam atiduoti nebeapsimoka“, – pasakojo mokslininkas. „Global Sport Technology“ kompanijoje kartu su G. Sokolovu dirba ir jo žmona, reabilitacijos specialistė Birutė bei keletas partnerių. Be to, lietuvis eina šiuolaikinės penkiakovės didelio meistriškumo sporto direktoriaus pareigas JAV olimpiniame centre, toliau rūpinasi šios šalies plaukikais, triatlonininkais, vandensvydininkais. „90 proc. mūsų klientų – amerikiečiai, bet atvažiuoja europiečiai, kinai, japonai, korėjiečiai. Iš viso dirbame su maždaug 70-80 valstybių. Esame išanalizavę jau 7-8 tūkstančius plaukikų. Tarp jų – 45 olimpiniai čempionai, daugiau nei 70 prizininkų“, – skaičiavo G. Sokolovas. O kol planetos plaukimo žvaigždynas žiba Barselonoje, mokslininkas iš Lietuvos savo aparatūrą sumontavęs greta „Palau Sant Jordi“ arenos esančiame apšilimo baseine. Pirmenybių metu jis atliko testus pusšimčio valstybių sportininkams. Tai – Tarptautinės vandens sporto federacijos (FINA) projekto, kuriuo norima pagelbėti besivystančių šalių plaukikams, dalis.Sudėtingos kreivės – raktas į medalius
G. Sokolovo sukurti testai kainuoja nuo 100 iki 500 JAV dolerių. Testuojamo atleto plaukimas filmuojamas povandenine kamera, realiu laiku 60 kartų per sekundę fiksuojant tokius biomechaninius parametrus kaip greitis, jėga, pasvirimo kampas. Gautą informaciją palyginęs su duomenų bazėje sukauptais kitų plaukikų rezultatais, G. Sokolovas padaro išvadas apie tai, kokias technikos klaidas daro sportininkas, kaip reikėtų tobulinti jo treniruočių programą. „Atlikęs testus galiu pasakyti: šioje fazėje plauki kaip M. Phelpsas, o šioje grybšnio vietoje išnaudoji tik 50 proc. galimybių. Visi treneriai atsiliepia, kad niekas pasaulyje nedaro tyrimų geriau už mus. Į Kolorado Springsą buvo atvažiavęs vienas plaukikas iš Skandinavijos. Pateikiau jam 10 minučių jo plaukimo analizę. Tuomet jis atsistojo ir pasakė, kad per tas 10 minučių išmoko daugiau nei per 10 metų“, – pavyzdį pateikė plaukimo žinovas. Padėką garsenybių šešėlyje liekančiam rekordų architektui plaukikai išreiškia ne vien žodžiais. Žiniasklaidoje prieš penkerius metus plačiai nuskambėjo M. Phelpso žestas: rekordinius aštuonis aukso medalius Pekino olimpinėse žaidynėse susišlavęs amerikietis vieną apdovanojimą užkabino ne kam kitam, o G. Sokolovui ant kaklo.R. Meilutytės perspektyvos neapsiriboja plaukimu krūtine
Į buvusio Lietuvos kūno kultūros akademijos (LKKA) plaukimo katedros vedėjo rankas kartkartėmis patenka ir tautiečiai plaukikai. Kai kurie jų buvo atvažiavę į Kolorado Springsą, testus G. Sokolovas yra atlikęs ir Anykščiuose, kur gyvena jo buvęs studentas, dabar Lietuvos plaukimo rinktinės vyriausiojo trenerio pareigas einantis Žilvinas Ovsiukas. Ten sporto mokslininkas kadaise braižė kreives ir nagrinėdamas tuo metu dar beveik niekam nežinomos kaunietės R. Meilutytės plaukimo techniką. „Rūtą esu testavęs, kai ji dar buvo maža – prieš trejus ar ketverius metus. Tokių gerų rezultatų kaip dabar ji dar neturėjo, bet matėsi, kad plaukia tikrai galingai, yra labai gerai sudėta, stipri fiziškai“, – prisiminė G. Sokolovas. Prabėgo keleri metai, ir darosi vis sunkiau sugalvoti epitetų, tinkamų apibūdinti 16-metės torpedos plaukimui. Su G. Sokolovu DELFI kalbėjosi ne tik apie olimpinės ir pasaulio čempionės fenomeną bei ateitį, bet ir konkurentų šaudomas dopingo antis, Giedriaus Titenio karjerą ir galimą M. Phelpso sugrįžimą į didžiąsias arenas.– Kodėl jums daugiau neteko testuoti R. Meilutytės? – DELFI paklausė G. Sokolovo
– Viskas atsiremia į pinigus, kadangi tyrimai, kelionės ir visa kita kainuoja nemažai. Kartais ir trenerių išdidumas neleidžia jiems pasiteirauti nuomonės iš šalies. Atrodo, kad turi pasaulio rekordininkę ir jau viską žinai, bet, žiūrėk, po kelerių metų kitas pagerina tavo rekordą, ir tu jau niekam nebūsi įdomus.
– Turbūt žiūrėdamas į plaukiančią Rūta ir plika akimi galite pastebėti, kur slypi jos greičio paslaptys?
– Jos plaukimo technika atrodo gražiai: Rūta po vandeniu viską labai teisingai daro, grybšnis – siauras. Amerikoje mes dabar irgi propaguojame tokią plaukimo krūtine techniką, nes iš testų rezultatų pastebėjome, kad plačiai vandenį užgriebiantis plaukikas tik praranda greitį. O Rūta tokios klaidos nedaro.
Detaliau neištyrus sunku pasakyti, kaip jos atveju kitos plaukimo fazės dera tarpusavyje. Plaukiant krūtine jas ypač svarbu suderini, kitaip gali būti labai gerai pasiruošęs fiziškai, bet plaukti lėčiau už varžovus. O jei pataikai į ritmą, greitis būna žymiai didesnis.
Bet idealios technikos nebūna. Kiekvienas plaukikas – net ir M. Phelpsas – turi daugybę taisytinų dalykų, savo stipriąsias ir silpnąsias puses. Taip pat ir Rūta, nors vizualiai jos plaukimas atrodo gerai. Aspektų, kuriuos galima pagerinti, tikrai yra.
– M. Phelpsas, Ianas Thorpe'as ar R. Lochte skindavo medalius daugelyje rungčių. Ar Rūta ateityje taip pat gali būti universalesnė?
– Ji – tikra sprinterė. Mergaitė sudėta labai tvirtai, manau, ateityje ji plauks 50 ir 100 m distancijas ne tik krūtine, bet ir laisvu stiliumi. 200 m nuotolyje jai jau būtų sunkoka, nors ką gali žinoti.
Mano nuomone, plaukdama laisvu stiliumi gerų rezultatų ji galėtų pasiekti gana greitai – galbūt 2016 metų olimpinėse žaidynėse. Matyt, kol kas šlubuoja technika, gal treniruočių metodika nukreipta vien į plaukimą krūtine. Bet kai ji pradės daugiau treniruotis plaukti laisvu stiliumi, rezultatai bus geri.
Gal ir kitais būdais ji gali plaukti sėkmingai, kas čia žino. Viskas priklauso nuo to, kiek laiko ji turi šlifuoti skirtingų plaukimo būdų techniką, kiek jos subtilybes supranta treneriai, kiek valandų Rūta praleidžia salėje stiprindama specialias raumenų grupes, reikalingas kitiems plaukimo būdams.
– Rūta dar paauglė. Esama nuomonės, kad bręstančios plaukikės dėl kintančių kūno formų gali sulėtėti. Ar tokia grėsmė neiškyla ir R. Meilutytei?
– Tokia nuomonė yra, praeityje turėjome tokių pavyzdžių ir Amerikoje. Bet man atrodo, kad, jei žmogus visą savo gyvenimą išlieka fiziškai aktyvus, formų kitimas nėra žymus. Kas kita, kai sportininkas atsipalaiduoja, pradeda mažiau treniruotis. Nemanau, kad Rūtai tai gresia. Pasižiūrėjus, kaip ji sudėta – o sudėjimas jos berniukiškas – plaukti ji dar turėtų daug metų.
– Kaip ilgai R. Meilutytė gali išsilaikyti savo karjeros zenite?
– Viskas priklausys nuo jos pačios. Kol kas ji labai motyvuota, labai patenkinta plaukimu, nori dirbti. Bet ateina laikas, kai sportininkams kyla klausimas: o kam aš taip varau, ar man to reikia? Skaičiau interviu, kur Rūtos treneris Jonas Ruddas pats sakė, kad metus išlaikyti tokius krūvius nėra sunku, dvejus – dar galima, trejus ar keturis – jau sunkiau, o aštuonerius – nežinia, ar įmanoma. Viską lems psichologija, nusiteikimas. Labai svarbu rasti naujų tikslų, iššūkių, kurių dar nesi pasiekęs. O jei bus motyvacija, manau, kad Rūta plaukti aukščiausiu lygiu gali ilgai.
– Amerikiečiai ar vokiečiai po R. Meilutytės pergalių vis paleidžia užuominų apie dopingą. Ar tai – normali reakcija į tokį stulbinantį jos rezultatų šuolį?
– Aišku, šuolis buvo stulbinamas. Tiksliai nežinau, kaip ji treniravosi, bet į tokius kaltinimus žiūriu skeptiškai. Juk ji tikrinama dopingo kontrolės daugybę kartų. Žinoma, įmanoma prasmukti, bet kol mes neturime įrodymų, tokios kalbos – tuščios. Dažnai jos kyla dėl pavydo, ypač didesnių šalių, kurios nesupranta, kad ir mažoje valstybėje gali atsirasti tokia plaukikė.
– Kalbant apie dopingą, plaukime ši problema nėra tokio masto kaip, pavyzdžiui, dviračių sporte?
– Manau, FINA ir antidopingo organizacijos dirba gana gerai. Bent jau Amerikoje nuolat vedame šviečiamąją programą olimpiniame centre. Kas tik atvažiuoja pas mus, privalomai turi išklausyti paskaitas apie tai. Kai pakalbi su plaukikais, daugelis jų kategoriškai atsisako dopingo idėjos. Nemanau, kad, pavyzdžiui, JAV rinktinėje kas nors vartotų dopingą – nebent universitetų lygmenyje, kur nėra didelės kontrolės. Galbūt ten dopingas ir vartojamas, kaip kad amerikietiškame futbole ar beisbole.
– M. Phelpsas irgi yra turėjęs nemalonumų dėl draudžiamų medžiagų – tik ne tokių, kurios gerina rezultatus. Kartą jis buvo pagautas rūkantis marihuaną. Ar tokie pomėgiai nė kiek netrukdė jo karjerai?
– Ne, nemanau. Jis taip linksminosi tik labai trumpą laiką, nes turėjo itin griežtą trenerį, kuris Michaelą laikydavo savo kumštyje. Jei ir pasilinksmindavo, tai tik porą savaičių į metus. Taip sportininkas truputį psichologiškai iškrauna įtampą, pailsi, o paskui gali pradėti treniruotis su didesne motyvacija.
– M. Phelpso treniruotės buvo tokios pat ypatingos kaip ir pasiekimai?
– Jis treniravosi labai dideliais krūviais – turbūt didžiausiais visoje plaukimo istorijoje. Trys treniruotės per dieną baseine ir dar viena – salėje. Kasdien jis nuplaukdavo po 25 kilometrus. Nežinau nė vieno kito plaukiko, kuris taip dirbtų.
– Savo karjerą M. Phelpsas baigė po 2012 metų olimpinių žaidynių. Ar jis pasitraukė laiku?
– Manau, Michaelas galėjo plaukti toliau. Jis tikrai būtų laimėjęs dar ne vieną pasaulio čempionatų ir olimpinį medalį. Teoriškai Rio de Žaneiro olimpinėse žaidynėse jis galėtų iškovoti dar penkis aukso medalius. Kalbėjau su juo apie tai, bet jis sako: o koks tikslas, dar keli medaliai mano gyvenime nieko nepakeis. Jam tiesiog trūksta motyvacijos. Bet sklinda kalbos, kad jis gali ir sugrįžti – kas jį žino.
– Paaiškinkite, dėl kokių priežasčių net ir likę be kostiumų iš poliuretano plaukikai nenustojo gerinti rekordų?
– Dabar žymiai geriau suprantame, kaip reikia plaukti. Ištiriame tūkstančius plaukikų kiekvienais metais, todėl plaukimo technika vis labiau tobulėja, treneriai suvokia, kaip ją tinkamai ugdyti. Amerikoje jaunoji plaukikų karta plaukia labai greitai. Beveik visi M. Phelpso rekordai, kuriuos jis pasiekė įvairiose jaunimo amžiaus grupių pakopose, jau yra pagerinti. Tad už 4-5 metų, kai ši karta užaugs, jie plauks greičiau nei M. Phelpsas. Apskritai, per ateinančius penkerius metus visi pasaulio rekordai neabejotinai bus pagerinti.
– Kokią įtaką plaukikų rezultatams gali turėti jūsų atliekama analizė?
– Kiekvienas atvejis individualus. Jeigu sportininkas gerai sudėtas, fiziškai stiprus, bet technika šlubuoja, pataisius jo plaukimą rezultatas iškart gali ūgtelėti gal 5 procentais, o gal ir daugiau. Bet jei technika tvarkinga, pokytis būtų mažesnis – 0,5-1 proc. Viskas priklauso nuo to, kokias klaidas plaukikas daro.
– G. Titenis 2009 metais laimėjo pasaulio čempionato bronzą plaukdamas su poliuretano kostiumu. Ar gali būti, kad be kostiumo jam konkuruoti sunkiau?
– Taip. Vieniems sportininkams kostiumai padėdavo labiau, kitiems – mažiau. Taip buvo todėl, kad vienų raumenų masė, kaulai sunkesni už kitų. Būtent tokiems plaukikams kostiumai buvo naudingesni, nes labiau pagerindavo jų plūdrumą. Pavyzdžiui, matėme gerai sudėtus prancūzų sprinterius, kurie su kostiumais plaukdavo fantastiškai, o dabar net nepatenka į komandą. Giedrius irgi yra stiprus vyras, jam kostiumas padėdavo labiau nei kai kuriems varžovams.
– Turbūt žiūrėdamas į plaukiančią Rūta ir plika akimi galite pastebėti, kur slypi jos greičio paslaptys?
– Jos plaukimo technika atrodo gražiai: Rūta po vandeniu viską labai teisingai daro, grybšnis – siauras. Amerikoje mes dabar irgi propaguojame tokią plaukimo krūtine techniką, nes iš testų rezultatų pastebėjome, kad plačiai vandenį užgriebiantis plaukikas tik praranda greitį. O Rūta tokios klaidos nedaro.
Detaliau neištyrus sunku pasakyti, kaip jos atveju kitos plaukimo fazės dera tarpusavyje. Plaukiant krūtine jas ypač svarbu suderini, kitaip gali būti labai gerai pasiruošęs fiziškai, bet plaukti lėčiau už varžovus. O jei pataikai į ritmą, greitis būna žymiai didesnis.
Bet idealios technikos nebūna. Kiekvienas plaukikas – net ir M. Phelpsas – turi daugybę taisytinų dalykų, savo stipriąsias ir silpnąsias puses. Taip pat ir Rūta, nors vizualiai jos plaukimas atrodo gerai. Aspektų, kuriuos galima pagerinti, tikrai yra.
– M. Phelpsas, Ianas Thorpe'as ar R. Lochte skindavo medalius daugelyje rungčių. Ar Rūta ateityje taip pat gali būti universalesnė?
– Ji – tikra sprinterė. Mergaitė sudėta labai tvirtai, manau, ateityje ji plauks 50 ir 100 m distancijas ne tik krūtine, bet ir laisvu stiliumi. 200 m nuotolyje jai jau būtų sunkoka, nors ką gali žinoti.
Mano nuomone, plaukdama laisvu stiliumi gerų rezultatų ji galėtų pasiekti gana greitai – galbūt 2016 metų olimpinėse žaidynėse. Matyt, kol kas šlubuoja technika, gal treniruočių metodika nukreipta vien į plaukimą krūtine. Bet kai ji pradės daugiau treniruotis plaukti laisvu stiliumi, rezultatai bus geri.
Gal ir kitais būdais ji gali plaukti sėkmingai, kas čia žino. Viskas priklauso nuo to, kiek laiko ji turi šlifuoti skirtingų plaukimo būdų techniką, kiek jos subtilybes supranta treneriai, kiek valandų Rūta praleidžia salėje stiprindama specialias raumenų grupes, reikalingas kitiems plaukimo būdams.
– Rūta dar paauglė. Esama nuomonės, kad bręstančios plaukikės dėl kintančių kūno formų gali sulėtėti. Ar tokia grėsmė neiškyla ir R. Meilutytei?
– Tokia nuomonė yra, praeityje turėjome tokių pavyzdžių ir Amerikoje. Bet man atrodo, kad, jei žmogus visą savo gyvenimą išlieka fiziškai aktyvus, formų kitimas nėra žymus. Kas kita, kai sportininkas atsipalaiduoja, pradeda mažiau treniruotis. Nemanau, kad Rūtai tai gresia. Pasižiūrėjus, kaip ji sudėta – o sudėjimas jos berniukiškas – plaukti ji dar turėtų daug metų.
– Kaip ilgai R. Meilutytė gali išsilaikyti savo karjeros zenite?
– Viskas priklausys nuo jos pačios. Kol kas ji labai motyvuota, labai patenkinta plaukimu, nori dirbti. Bet ateina laikas, kai sportininkams kyla klausimas: o kam aš taip varau, ar man to reikia? Skaičiau interviu, kur Rūtos treneris Jonas Ruddas pats sakė, kad metus išlaikyti tokius krūvius nėra sunku, dvejus – dar galima, trejus ar keturis – jau sunkiau, o aštuonerius – nežinia, ar įmanoma. Viską lems psichologija, nusiteikimas. Labai svarbu rasti naujų tikslų, iššūkių, kurių dar nesi pasiekęs. O jei bus motyvacija, manau, kad Rūta plaukti aukščiausiu lygiu gali ilgai.
– Amerikiečiai ar vokiečiai po R. Meilutytės pergalių vis paleidžia užuominų apie dopingą. Ar tai – normali reakcija į tokį stulbinantį jos rezultatų šuolį?
– Aišku, šuolis buvo stulbinamas. Tiksliai nežinau, kaip ji treniravosi, bet į tokius kaltinimus žiūriu skeptiškai. Juk ji tikrinama dopingo kontrolės daugybę kartų. Žinoma, įmanoma prasmukti, bet kol mes neturime įrodymų, tokios kalbos – tuščios. Dažnai jos kyla dėl pavydo, ypač didesnių šalių, kurios nesupranta, kad ir mažoje valstybėje gali atsirasti tokia plaukikė.
– Kalbant apie dopingą, plaukime ši problema nėra tokio masto kaip, pavyzdžiui, dviračių sporte?
– Manau, FINA ir antidopingo organizacijos dirba gana gerai. Bent jau Amerikoje nuolat vedame šviečiamąją programą olimpiniame centre. Kas tik atvažiuoja pas mus, privalomai turi išklausyti paskaitas apie tai. Kai pakalbi su plaukikais, daugelis jų kategoriškai atsisako dopingo idėjos. Nemanau, kad, pavyzdžiui, JAV rinktinėje kas nors vartotų dopingą – nebent universitetų lygmenyje, kur nėra didelės kontrolės. Galbūt ten dopingas ir vartojamas, kaip kad amerikietiškame futbole ar beisbole.
– M. Phelpsas irgi yra turėjęs nemalonumų dėl draudžiamų medžiagų – tik ne tokių, kurios gerina rezultatus. Kartą jis buvo pagautas rūkantis marihuaną. Ar tokie pomėgiai nė kiek netrukdė jo karjerai?
– Ne, nemanau. Jis taip linksminosi tik labai trumpą laiką, nes turėjo itin griežtą trenerį, kuris Michaelą laikydavo savo kumštyje. Jei ir pasilinksmindavo, tai tik porą savaičių į metus. Taip sportininkas truputį psichologiškai iškrauna įtampą, pailsi, o paskui gali pradėti treniruotis su didesne motyvacija.
– M. Phelpso treniruotės buvo tokios pat ypatingos kaip ir pasiekimai?
– Jis treniravosi labai dideliais krūviais – turbūt didžiausiais visoje plaukimo istorijoje. Trys treniruotės per dieną baseine ir dar viena – salėje. Kasdien jis nuplaukdavo po 25 kilometrus. Nežinau nė vieno kito plaukiko, kuris taip dirbtų.
– Savo karjerą M. Phelpsas baigė po 2012 metų olimpinių žaidynių. Ar jis pasitraukė laiku?
– Manau, Michaelas galėjo plaukti toliau. Jis tikrai būtų laimėjęs dar ne vieną pasaulio čempionatų ir olimpinį medalį. Teoriškai Rio de Žaneiro olimpinėse žaidynėse jis galėtų iškovoti dar penkis aukso medalius. Kalbėjau su juo apie tai, bet jis sako: o koks tikslas, dar keli medaliai mano gyvenime nieko nepakeis. Jam tiesiog trūksta motyvacijos. Bet sklinda kalbos, kad jis gali ir sugrįžti – kas jį žino.
– Paaiškinkite, dėl kokių priežasčių net ir likę be kostiumų iš poliuretano plaukikai nenustojo gerinti rekordų?
– Dabar žymiai geriau suprantame, kaip reikia plaukti. Ištiriame tūkstančius plaukikų kiekvienais metais, todėl plaukimo technika vis labiau tobulėja, treneriai suvokia, kaip ją tinkamai ugdyti. Amerikoje jaunoji plaukikų karta plaukia labai greitai. Beveik visi M. Phelpso rekordai, kuriuos jis pasiekė įvairiose jaunimo amžiaus grupių pakopose, jau yra pagerinti. Tad už 4-5 metų, kai ši karta užaugs, jie plauks greičiau nei M. Phelpsas. Apskritai, per ateinančius penkerius metus visi pasaulio rekordai neabejotinai bus pagerinti.
– Kokią įtaką plaukikų rezultatams gali turėti jūsų atliekama analizė?
– Kiekvienas atvejis individualus. Jeigu sportininkas gerai sudėtas, fiziškai stiprus, bet technika šlubuoja, pataisius jo plaukimą rezultatas iškart gali ūgtelėti gal 5 procentais, o gal ir daugiau. Bet jei technika tvarkinga, pokytis būtų mažesnis – 0,5-1 proc. Viskas priklauso nuo to, kokias klaidas plaukikas daro.
– G. Titenis 2009 metais laimėjo pasaulio čempionato bronzą plaukdamas su poliuretano kostiumu. Ar gali būti, kad be kostiumo jam konkuruoti sunkiau?
– Taip. Vieniems sportininkams kostiumai padėdavo labiau, kitiems – mažiau. Taip buvo todėl, kad vienų raumenų masė, kaulai sunkesni už kitų. Būtent tokiems plaukikams kostiumai buvo naudingesni, nes labiau pagerindavo jų plūdrumą. Pavyzdžiui, matėme gerai sudėtus prancūzų sprinterius, kurie su kostiumais plaukdavo fantastiškai, o dabar net nepatenka į komandą. Giedrius irgi yra stiprus vyras, jam kostiumas padėdavo labiau nei kai kuriems varžovams.
(9)
(0)
(2)