Kontracepcija sovietmečiu: į pirštines panašūs prezervatyvai, namų gamybos tirpalai ir gausūs abortai (0)
Nors iki šiol dažnai mėgstama juokauti, kad sovietmečiu sekso nebuvo, iš tiesų buvo labai daug vedybų iš reikalo ir kur kas daugiau abortų nei dabar.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Tuo metu egzistavo dauguma ir dabar esančių kontracepcijos priemonių, tačiau jų kokybė buvo labai prasta. Pavyzdžiui, prezervatyvas primindavo guminę pirštinę. Bet kokia geresnė prekė tapdavo deficitu, prieinamu tik teisingų pažinčių turintiems mirtingiesiems. Todėl dažniausia neplanuotai pastojusių moterų „dainelė“ būdavo kaltinimai vyrui, kuris prisigėręs nesugebėjo laiku nutraukti akto.
Kuo buvo ypatinga sovietmečio kontracepcija
Pasak ginekologės Vaivos Eringytės, per 23 nepriklausomybės metus Lietuvoje įvyko didžiulis šuolis kontracepcijos srityje, tačiau ne visa pasaulyje žinoma labai efektyvi kontracepcija taikoma ir šiandien. Pavyzdžiui, sovietmečiu niekas nė neįsivaizdavo, kad pasaulyje bus sukurti hormoniniai kontraceptiniai poodiniai implantai, užtikrinantys moters nevaisingumą 5 metams, tačiau hormoninių jų Lietuvoje oficialiai nėra ir dabar.
Nešioja juos pavienės lietuvaitės, įsistačiusios kituose kraštuose. Tenka girdėti, kad apsukrūs ginekologai, nepaisydami Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos požiūrio ir nekreipdami dėmesio į nepatenkinamą demografinę situaciją Lietuvoje, juos įsivežė iš Vokietijos ir rekomenduoja moterims privačiuose kabinetuose.
Taip pat prieinami injekuojami progestinai, kurie leidžiami kas tris mėnesius, vieno hormoninio komponento tabletės, skiriamos žindyvėms bei moterims, kurios negali vartoti kontraceptikų su estrogenais dėl jų pašalinio poveikio. Galima rinktis hormoninius kontraceptinius žiedus ir pleistrus.
„Moterų sterilizacija ir vyrų vazektomija teisiškai taip pat nėra įteisintos. Sovietmečiu tai irgi nebuvo leidžiama. Kontraceptinės spiralės tais laikais jau buvo, tačiau jaunoms, negimdžiusioms moterims jos buvo nerekomenduojamos – praktiškai nededamos. Sovietmečio pabaigoje, maždaug apie 9-to dešimtmečio pabaigą, atsirado T formos spiralės su variu, tačiau joms įsigyti reikėjo specialių receptų, kuriuos skirstė tik skyrių vedėjai, taigi gydytojai savarankiškai negalėjo jų skirti. Buvo visuotino deficito laikai. Dabar spiralių yra labai daug – visokiausių formų, su variu, auksu, sidabru, su hormonais. Pasaulyje šios spiralės be apribojimų dedamos ir jaunoms merginoms, tačiau Lietuvoje mes ir dabar saugome savo jaunų moterų vaisingumą, kontracepcijos tikslais vengiame jas siūlyti negimdžiusioms moterims“, - pasakojo pašnekovė.
Kalbėdama apie efektyvios kontracepcijos metodus ir priemones, medikė paminėjo, kad sovietmečiu buvo žinomas laktacinės amenorėjos kontracepcijos metodas, bet buvo nežinoma, kaip ilgai jį galima taikyti po gimdymo, todėl dauguma šį metodą taikiusių moterų pastodavo. Nepriklausomos Lietuvos laikais pagimdžiusios moterys šį būdą kur kas geriau įvaldžiusios. Jos žino, kad tankiai maitinanti moteris yra nevaisinga tik apie 6 mėnesius. Kalendorinis metodas sovietmečiu taip pat egzistavo, tačiau jis nebuvo labai efektyvus. Dabartinės moterys daug labiau išmokytos pažinti savo natūralų vaisingumą ne tik pagal kalendorinį, bet ir gleivių metodą.
„Buvo ir hormoninė kontracepcija, tačiau aš pati, baigusi 1982 m., buvau mokoma, kad moterims geriau jos neskirti, nes pirmosios kartos hormoninės kontraceptinės tabletės turėjo didelį pašalinį poveikį. Todėl vėliau atsiradus antros ir trečios kartos hormoninėms kontraceptinėms tabletėms medikams ir visai visuomenei buvo labai sunku persiorientuoti. Visgi ir dabar mūsų šalyje gydytojai jaunoms moterims linkę jas skirti rezervuotai – saugomas moterų vaisingumas. Beje, sovietmečiu kontraceptines tabletes būdavo galima skirti tris mėnesius, tuomet reikėdavo atlikti tyrimus, ar kontraceptikai nesukelia moteriai nevaisingumo. Jei vaisingumas po trijų mėnesių vartojimo atsistatydavo, piliulės būdavo skiriamos ir toliau. Dabar šios taisyklės niekas nepaiso. Todėl nutraukus jų vartojimą kitą kartą pacientėms labai ilgai neatsistato vaisingumas“, - teigė ginekologė.
Prezervatyvai, pasak V. Eringytės, priskiriami prie gana efektyvios kontracepcijos, tačiau sovietmečiu jie buvo labai nekokybiški – buvo labai stori, nepatogūs naudoti. Žmonės buvo taip jais pasibaisėję, kad po 1990 m. vaistinėse, o vėliau ir prekybos centruose pasirodžius aukštos kokybės prezervatyvams sunku buvo įkalbėti jais naudotis. Todėl pastarieji labai sunkiai skynėsi kelią į rinką.
Lytiniai santykiai dažniausiai baigdavosi vedybomis „iš reikalo“ arba abortu
„Jei lygintume sovietmečio Lietuvą su tuometiniu išsivysčiusiu pasauliu, kontracepcijos srityje buvome labai atsilikę. Populiariausias kontracepcijos būdas buvo nutrauktas lytinis aktas. Taip saugodavosi dauguma šeimų ir porų. Jei nepasisekdavo, gimdydavo arba darydavo abortą. Jei moteris nėštumo nepageidavo, nuolat buvo galima girdėti: nėra santuokos, nėra buto, vyras toks, šioks, anoks, buvo girtas. Žodžiu, dėl nėštumo dažnai buvo kaltinami vyrai. Beje, į abortus sovietmečiu nebuvo žiūrima taip jautriai kaip dabar, kadangi nebuvo tokios milžiniškos krikščioniškos kultūros įtakos.
Taip pat buvo naudojama ekstrinė kontracepcija. Kažkuriuo laikotarpiu turėjome ir spermicidinių žvakučių. Tačiau jomis pasinaudojusios moterys dažnai vis tiek pastodavo. Nepriklausomoje Lietuvoje turime ne tik spermicidinių žvakučių, bet ir tablečių, kremo. Buvo ir visokiausių mitų: pavyzdžiui, buvo rekomenduoja plauti makštį įvairiais sodos, kalio permanganato tirpalais, šiltu vandeniu. Kai kurios į makštį kišdavo citrinos – žodžiu, ko tik neprisigalvodavo. Pavyzdžiui, buvo laikas, kai žmonės tikėjo, kad santykiaujant iš eilės trečią ar ketvirtą kartą vyro sperma jau nevaisinga“, - pasakojo ginekologė.
Kadangi edukacijos kontracepcijos srityje nebuvo, lytiniai santykiai sovietmečiu dažniausiai baigdavosi vedybomis „iš reikalo“ arba abortais. Beje, į tokias vedybas, skirtingai nei šiandien, buvo žiūrima šiek tiek kreivai. Kita vertus, tuometinės vedybų statistikos dabartinė valdžia galėtų tik pavydėti, o gimstamumo rodiklis buvo puikus – 2,2. Taigi tauta ne tik atsinaujino, bet ir gausėjo.
„Per nepriklausomybės laikotarpį įvyko didelis perversmas šioje srityje, o šiuolaikinis jaunimas toks informuotas, kad apie kontracepciją išmano geriau už daktarą. Visgi tam tikri kontracepcijos metodai dėl pasaulėžiūros priimti nebuvo: pavyzdžiui, vyrų vazektomija, sterilizacija, hormoniniai implantai. Taip pat nesuprantu, kodėl Lietuva neperka diafragmų bei moteriškų prezervatyvų, nors yra grupė moterų, kurioms jie labai tiktų. Galbūt neapsimoka, kaip ir neapsimoka į Lietuvą vežti didelių prezervatyvų – kaip man paaiškino, čia nėra pakankamai didelės rinkos“, - apibendrino pašnekovė.
Dėl prezervatyvų Maskvoje patyrė gėdą
Grįžtant prie sovietmečio laikų kontracepcijos, galima prisiklausyti įvairiausių kuriozinių istorijų. Pavyzdžiui, giliame sovietmetyje subrendusiam jaunam vyrui pasitaikė proga išvykti komandiruotėn į Maskvą. Nepatikėsite, ko jis ten pirmiausiai prisipirko. Ogi prezervatyvų. Mat Vilniuje jų įsigyti būdavo didžiulė problema. Tačiau vyriškis neįvertino, kad oro uoste gali tekti išversti visas kišenes, kurias jis kažkodėl buvo tų prezervatyvų prisikimšęs. Taip ir nutiko. Einant pro metalo detektorių šis suskambėjo, tad vyras iki šiol prisimena, kad tuo metu apturėjo didžiulę gėdą, kai teko parodyti kišenių turinį.
Sovietmečiu prezervatyvas, vadinamas „gaminiu Nr. 2“, buvo ypatingo deficito prekė. Kita vertus, greičiausiai tuo metu atsirado posakis, kad mylėtis su prezervatyvu – tas pats, kaip uostyti gėles per dujokaukę. Kiti prisimena, kad maunantis sovietinius prezervatyvus buvo toks pats jausmas, kaip maunantis chirurgines pirštines, o jei dabar mums kas parodytų tų laikų kontracepcijos priemonę, greičiau šį daiktą palaikytume čiulptuku, maunamu ant buteliuko. Tiesa, ir tais laikais buvo kur kas geresnių importinių prezervatyvų iš Indijos arba Kinijos, tačiau norint jų gauti jau reikėdavo „blato“.
Mitai ir tiesa apie kontracepcijos saugumą
Akušeris ginekologas Rolandas Žiobakas, pasakodamas pedagogams apie paauglių lytinį švietimą, teigė, kad ir šiandien gajūs iš sovietmečio atkeliavę mitai. „Tiek jaunos merginos, tiek brandžios moterys manęs dažnai klausinėja apie apsiplovimą po lytinio akto. Teko girdėti, kad plaunamasi citrinos, boro rūgštimi, net acto esencija“, - šypsojosi pašnekovas.
Pasak jo, pirmiausia tai pavojinga sveikatai, nes šios medžiagos sukelia ne tik alergines reakcijas, bet ir gali nudeginti audinius. Be to, tai net negali būti laikoma kontracepcija. Mat orgazmo metu gimda veikia kaip galingas siurblys. Spermatozoidai gimdoje atsiduria jau po kelių minučių – kaip tik tiek laiko reikia susiruošti apsiplovimui.
„Prieš 13 metų su bendramoksliais atlikome tyrimą, kuris parodė, kad tarp studenčių populiariausia apsisaugojimo priemonė nuo nėštumo – nutrauktas lytinis aktas. Šiuo metu situacija keičiasi, bet jis vis dar populiarus. Deja, tai nėra patikimas būdas. Turėjau dvi nėščias studentes, kurioms net mergystės plėvė buvo nepažeista“, - pasakojo medikas.
Teiginys, kad saugu lytiškai santykiauti per menstruacijas, anot R. Žiobako, taip pat yra mitas. Nors pastaruoju metu vyrų sperma silpnėja, vis dėlto spermatozoidai moters organizme gali „išgyventi“ iki savaitės. Beje, vienintelė priemonė, šimtu procentų apsauganti nuo nepageidaujamo nėštumo – sterilizacija. Visos kitos priemonės, net jeigu naudojamos idealiai pagal instrukciją, gali pateikti nemalonių siurprizų. Taigi ir šiandien idealaus kontraceptiko nėra – visi jie turi savo privalumų ir trūkumų.
Vis dėlto visus žinomus apsisaugojimo būdus, remiantis vadinamuoju Perlo indeksu, bandoma sudėlioti pagal jų patikimumą. Nustatyta, kad visiškai nesisaugodamos per pirmuosius metus pastoja apie 85 proc. moterų. Tuo tarpu labiausiai patikima kontracepcijos priemone laikoma hormoninė spiralė – per pirmus metus pastoja vos 0,1 proc. moterų.
Varinių spiralių patikimumas idealiu atveju – 99,4 proc., tačiau realiai – 99,2 proc. Už jas labiau patikimu apsisaugojimu būdu laikomos hormoninės tabletės, hormoniniai pleistrai bei žiedai – 99,7 proc.
Tinkamai naudojamas prezervatyvas nuo nepageidaujamo nėštumo apsaugo 98 proc. moterų, tačiau su šia priemone dažniausiai nutinka visokių „nelaimių“ (prezervatyvas nusmunka ar plyšta), todėl realiai prezervatyvo patikimumas įvertintas tik 85 proc.
Kaip pakankamai nepatikimi įvertinti tradiciniai apsisaugojimo būdai – periodinis susilaikymas, skaičiuojant vaisingas dienas (75 proc.), bei nutrauktas lytinis aktas. Pastarasis idealiai apsaugoti turėtų 96 proc. moterų, tačiau realiai per pirmus metus pastoja apie 73 proc. moterų.
Kaip labiausiai nepatikimi laikomi spermicidai – įvairūs kremai, želė, žvakutės, tabletės, putos, aerozoliai, kurie prieš sueitį įvedami į makštį. Idealiu atveju jų patikimumas siekia 82 proc., realiai – 71 proc.
(6)
(0)
(2)