Kodėl vyrai miršta sportuodami? Tarp pavojingiausių sporto šakų – krepšinis, dviratis ir maratonas (2)
Visi žinome, kad sportas – sveikata, todėl sportuoti Lietuvoje jau tampa madinga. Sporto specialistai ir medikai su džiaugsmu stebi šią tendenciją, tačiau nerimauja, kad žmonės sportuodami su savo kūnu elgiasi taip, tarsi šis būtų bet kokius iššūkius galintis atlaikyti galiūnas. Liūdniausia šio reiškinio pasekmė – staigios mirtys sporto metu: ant dviračio, krepšinio aikštelėje, futbolo lauke ar netgi ant kardiotreniruoklio. Beje, vyrai sporto metu miršta kur kas dažniau nei moterys.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Kas vyksta su žmogaus širdimi įvairių sporto veiklų metu?
Pasak Lietuvos sporto universiteto dėstytojos, sveikatingumo trenerės dr. Simonos Pajaujienės, didžiausios nelaimės įvyksta krepšinio salėse, futbolo laukuose ar kitokio žaidybinio sporto metu. Žinoma labai nemažai atvejų, kai staigiai miršta net garsūs sportininkai, ne tik mėgėjai.
„Kodėl taip nutinka? Įsivaizduokime maždaug 40 metų vyrą. Kažkada jaunystėje jis aktyviai žaidė krepšinį, po to vedė, šeimos reikalai ir vaikai šį pomėgį užgožė, užaugo pilvukas, atsirado antsvoris. Ir štai šis vyras, turintis krūviui visiškai neparuoštas kraujagysles ir padidintą kraujospūdį, nesportavęs 10 ar dar daugiau metų, nusprendė atgaivinti jaunystės laikus. Mat jis vis dar žino, kad sportuoti reikia. Tačiau krepšinis – žaidimas, kurio metu širdis dirba netolygiai ir neritmingai, kadangi čia tenka ir pastovėti, ir pabėgioti, ir pasistumdyti. Taigi gaunamas skirtingas krūvis, į kurį mūsų širdis reaguoja skirtingai. Pavyzdžiui, kai mes bėgame, ji labai smarkiai susitraukinėja, o kai staiga sustojame, jai reikia persijungti į visai kitokį režimą. Toks krūvio netolygumas neparuoštoms kraujagyslėms ir širdžiai yra didžiulis išbandymas. Ir jei tik yra kokių nors problemų, jos daug lengviau pasireikš“, - aiškino pašnekovė.
Prieš dvejus metus važiuodamas dviračiu staiga mirė garsus Lietuvos verslininkas Bronislovas Lubys, tačiau S. Pajaujienė teigė nesiimanti spręsti, ar kaltas buvo dviratis. Tai galėjo būti ir tokia mirtis, kurį vyrą galėjo ištikti bet kur. Jos manymu, žaidybinė veikla fiziologiškai daug pavojingesnė, nes žmogus įsijautęs į žaidimą nebejaučia savo kūno signalų, pavyzdžiui, kad jau duria šoną, trūksta oro, ir nutinka nelaimė.
„Žmogui kuris ilgai nesimankštino, niekada nerekomenduojama pradėti sportuoti nuo tokios veiklos. Tai paskutinė priemonė širdžiai stiprinti. Daug geriau pradėti nuo ciklinių sporto šakų, kai judesys kartojasi ciklu. Tai ėjimas, irklavimas, čiuožimas, kardio treniruokliai. Tokios veiklos metu širdis dirba padidintu intensyvumu, bet ritmingai, nėra šuoliavimo. Tuo tarpu kai mes greitai bėgiojame, širdis pumpuoja daug kraujo, o kai staiga sustojame, tiek daug kraujo jau nebereikia, bet jis visas vis tiek grįžta į širdį ir ji skęsta kraujyje. Netreniruotai širdžiai sunku susitvarkyti su visu šiuo kraujo antplūdžiu.
Todėl žmogus turi žinoti, kad jeigu jis sportuoja intensyviau, būtina turėti pulsomatį. Ir jei jis rodo jau 160 dūžių per minutę, šios ribos peržengti negalima. Pulsas ir yra širdies kalba, todėl jo sekimas iš tiesų gali apsaugoti nuo staigios mirties. Kai žmonės net ant bėgimo takelio sporto klube nekreipia dėmesio į savo pulsą, ir įvyksta staigi mirtis. Kuo intensyviau raumenys sportuoja, tuo aktyviau širdis pumpuoja, nes turi paduoti kraujo. Taip dirbdama širdis gali pasiekti tokį lygį, kai prasideda aritmija ir išryškėja įvairiausios patologijos“, - sakė specialistė.
Kitas pavojingas momentas, kada įvyksta daugiausiai staigių mirčių, kai po intensyvaus krūvio sustojama ir atsisėdama pailsėti. „Krepšininkas Tauras Stumbrys kaip tik mirė jau atsisėdęs ant suoliuko. Daugelis žmonių numiršta sėdėdami po krūvio, nes širdis nesusitvarko su staigiu perėjimu nuo intensyvios veiklos prie poilsio. Iš krūvio visada reikia išeiti pamažu, o ne staiga. Tiesa, mes matome sportininkus, kurie kerta finišo liniją ir krenta ant žemės, tačiau jie yra profesionalai. Sveikatingumo pasaulyje taip bėgimo užbaigti niekada negalima. Po bėgimo būtina pereiti į ėjimą, kad susinormalizuotų pulsas. Tuomet mes sustojame ir atliekame tempimo pratimus“, - aiškino S. Pajaujienė.
Vyrai dažniausiai miršta ant dviračio
Pasak prancūzų mokslininkų atlikto tyrimo, vyrai sporto metu staiga sustojus širdžiai miršta 20 kartų dažniau negu moterys. Staigi kardialinė mirtis sporto metu ištinka 10 vyrų iš 1 mln. Tuo tarpu tarp moterų staigi kardialinė mirtis nusineša tik vienos sportininkės gyvybę iš dviejų milijonų. Į tyrimo duomenis patekdavo tos mirtys, kurios įvykdavo per valandą baigus sportuoti. Tyrėjus domino staigi kardialinė mirtis, kuri įvyksta netikėtai sustojus širdžiai. Tokia mirtis skiriasi nuo širdies infarkto, kuris ištinka tuomet, kai užblokuojama kraujotaka į širdį. Staigi kardialinė mirtis ištinka nutrūkus elektriniams impulsams, kurie reguliuoja širdies plakimą. Mokslininkai nustatė, kad sporto metu vyrai dažniausiai miršta važiuodami dviračiu – staigi kardialinė mirtis ištinka 6,6 vyro iš 1 mln. dviratininkų. Tuo tarpu moterų grupėje tokia mirtis ištinka tik 0,3 dviratininkės iš milijono. Kiek saugesnis yra plaukimas – vienam milijonui plaukikų tenka tik viena mirtis. Tarp moterų miršta 0,2 plaukikės iš milijono.
Mokslininkai paskaičiavo, kad nuo 2005 iki 2010 metų Prancūzijoje staigi kardialinė mirtis sportuojant ištiko 775 žmones. Iš jų tik 35 buvo moterys. Pasak jų, tokios mirties grėsmė padidėja sulaukus 35 metų amžiaus. Vidutinis mirusių vyrų amžius buvo 46, o moterų – 44 metai.
Tai galima aiškinti tuo, kad staigia sustojusi širdis – tik iš pirmo žvilgsnio kaip perkūnas iš giedro dangaus. Dažniausia jos priežastis – aterosklerotiniai pakitimai žmogaus organizme, kurie dar nepasireiškia simptomais. Amžiaus intervalas, kai registruojamos tokios mirtys, yra labai didelis – nuo 45 iki 75 metų. Vyrams aterosklerotiniai pakitimai atsiranda anksčiau, maždaug nuo 40 gyvenimo metų, moterys pradeda sirgti 10 metų vėliau, kadangi iki menopauzės jų kraujagysles saugo jų organizme gaminami estrogenai. Taigi vyrams staigi mirtis gresia anksčiau.
Ką rodo kardiograma treniruotės metu?
Gydytojas kardiologas Tautvydas Vaišvila teigė, kad žmones, kuriuos sportuojant ištinka staigi mirtis, galima suskirstyti į dvi grupes. Vieni yra tiesiog netreniruoti ir nepasiruošę gauti didelį krūvį. Antra grupė žmonių – tie, kurie turi nediagnozuotą širdies ligą, kuri iki šiol nepasireiškė kokiais nors simptomais.
„Egzistuoja toks tyrimas – krūvio mėginys (veloergometrinis tyrimas). Šis tyrimas dažniausiai naudojamas diagnozuojant ar gydant išeminę širdies liga. Tyrimo tikslas – išprovokuoti širdį plakti submaksimaliu širdies susitraukimų dažniu (85 proc. masimalaus konkrečiam žmogui) ir stebėti, kaip kinta elektrokardiograma arba spaudimas. Retas tiriamasis pasiekia submaksimalų širdies susitraukimų dažnį, kuris įmanomas fiziologiškai. Tai rodo mažą širdies, o ir pačių tiriamųjų treniruotumą. Tai reiškia, kad širdis nepasiruošusi didesniam nei įprastas fiziniam krūviui. Esant dideliam širdies susitraukimų dažniui atsiranda santykinis vainikinių kraujagyslių nepakankamumas. Tai reiškia, kad plakančiai širdžiai santykinai ima trūkti kraujo, o su juo – ir deguonies. Todėl ji pradeda badauti ir dėl to gali vystytis tokie patys procesai kaip miokardo infarkto metu ar staigios kardialinės mirties atveju“, - aiškino medikas.
Taigi didesnis krūvis reikalauja daugiau deguonies širdžiai, antraip ji pradės badauti. Sportininkų širdies raumuo ir kraujagyslės yra prisitaikiusios prie dažno širdies susitraukimų dažnio ir tokio kraujo poreikio, koks gaunamas, todėl jiems krūvis nėra toks pavojingas. Tuo tarpu netreniruoto žmogaus kraujagyslių tinklas nėra toks išvystytas ir kai ji pradeda susitraukinėti dažniau, to kraujo nebepakanka.
„Taigi žmonėms reikia žinoti savo galimybes ir, ypač esant lėtinėms širdies ligoms, būti atidiems savo savijautai. Vieną kartą per didelis krūvis gal jokių bėdų nesukels, tačiau kai širdis nuolat gauna didžiules apkrovas, toks krūvis gali išprovokuoti negerus dalykus. Yra ligų, kurios gali pasireikšti pirmą ir paskutinį kartą ir iškart baigtis staigia mirtimi. Vienas, antras, trečias per didelio krūvio kartas neturės pasekmių, bet kuris nors kartas bus lemtingas. Juk gali būti visokių užslėptų patologijų, pavyzdžiui, įgimtas storas širdies raumuo, širdies laidumo sutrikimai. Jos per gyvenimą gali taip niekada ir nepasireikšti, bet gali suaktyvėti dėl krūvio“, - pasakojo T. Vaišvila.
Pasak jo, populiarėjantys maratonai, kurių metų žmonės bėga ilgas distancijas, yra sveikintinas reiškinys, nes skatina judėti. Tačiau medikas patarė jiems rimtai ruoštis, nes jeigu bėgs nepasiruošęs žmogus, maratono baigtis gresia nelaime. Svarbiausia, kad treniruotės būtų dozuotos ir atitiktų kūno galimybes – nereikia norėti visko maksimaliai pasiekti pirmos treniruotės metu.
Kokios sportavimo klaidos pavojingiausios?
Pasak Lietuvos širdies asociacijos prezidentės prof. Žanetos Petrulionienės, jei fizinio krūvio metu kyla kraujospūdis arba trinka širdies ritmas, tai jau signalas, kad verta pasikonsultuoti su gydytoju. Ypač atsargūs sportuodami turi būti vyresnio amžiaus žmonės ir tie, kurie niekada rimtai nesportavo – širdis ypač nemėgsta didelio, bet reto fizinio krūvio.
Didesnės rizikos grupei priklauso žmonės, kurių didelis kūno svoris, kurie serga cukriniu diabetu, kurių kraujyje didelė cholesterolio ar gliukozės koncentracija, daug rūkantys ar daug kavos geriantys asmenys, nes tai irgi padidina širdies susitraukimų dažnį, taip pat žmonės, kurie nesaikingai vartoja alkoholį.
Seniai pripažinta, kad fizinis neaktyvumas yra širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnys, todėl protingas, reguliarus, tinkamai parinktas fizinis aktyvumas mirčių nuo širdies ir kraujagyslių ligų gali sumažinti 20–30 proc. Tačiau fizinis krūvis, pasak medikės, turėtų būti parenkamas atsižvelgiant į tai, ar žmogus serga širdies ir kraujagyslių liga, ar dar neserga, koks jo fizinis pasirengimas, kokie rizikos veiksniai.
Nors dažnai nurodoma, kad mes visi 2,5–5 val. per savaitę turėtume būti fiziškai aktyvūs, jokiu būdu to negalima padaryti per vieną dieną. Krūvis turi būti paskirstytas per visą savaitę – rekomenduojama ne mažiau kaip 3–4 kartus, dar geriau – kasdien. Netgi rekomenduojama fizinį krūvį suskirstyti į trumpus periodus po 10–15 min. keletą kartų per dieną.
Taigi norint išvengti nemalonumų, labai svarbus reguliarumas. Pastebėta, kad į didelės rizikos grupę patenka labai retai sportuojantys ar retai tačiau didelį fizinį krūvį pasirenkantys žmonės. Taigi sportuoti reikia reguliariai, daugumą savaitės dienų ir neilgai – 30–45 min.
(10)
(0)
(0)