Daugeliui krikščionių Gavėnia yra metas, kai susilaikoma nuo malonumą teikiančių dalykų. Kristaus amžiaus sulaukęs interneto svetainių dizaineris iš Toronto (Kanada) Chrisas Schryeris irgi pasninkauja. Tik kiek kitaip. Jis jau nuo kovo 5 d. į burną neima nieko, išskyrus… alų. Ir neims iki pat Šv. Velykų.

– Tai ne tik dramatiška, bet ir mažų mažiausiai, nejuokinga, – teigia alaus mėgėjas Chrisas. – Tai – iššūkis, kurį tenka priimti kaskart atėjus metui valgyti. Tiesa, dabar atrodau kur kas sveikesnis, bet žmona prognozuoja, kad po 40-ies alaus dienų atrodysiu it į krantą išmestas išsekęs barzdotas Robinzonas.“

Visą mėnesį Ch. Schryesas į burną neima nė kąsnelio. Jau šešta savaitė vyrukas „papusryčiauja“ buteliu stipraus alaus. Pietums jis susiverčia 650 ml tūrio bokalą. Būna ir „vidudienio alaus pertraukėlė“. Kad išvengtų dehidratacijos, kanadietis nuolat geria natūraliai spaustas sultis ir kitus skaidrius skysčius. Jo taisyklės labai paprastos: „Jokio pieno, jokių „nektarų“, jokių baltymų kokteilių.“ Vyriškis vartoja multivitaminus, o jo sveikatos būklę nuolat stebi šeimos gydytojas.

Alus Chrisui – gyvenimo aistra, hobis ir papildomas darbas. Jis administruoja alui dedikuotą interneto svetainę “TorontoBeerBlog.com", kur periodiškai publikuoja įvairių alaus produktų apžvalgas. Tinklalapis netruko išpopuliarėti paskelbus apie alaus pasninko pradžią. Jo autorius teigia sulaukiąs daug socialiniuose tinkluose bendraujančių žmonių žinučių. Torontietis su jais dalijasi alaus dietos įspūdžiais.

Dažniausiai Chrisas sotinasi „Doppelbock“ tipo (stipresnė ir tamsesnė alaus „Bavarian Bockbier“ atmaina) alumi iš specialių 100 litrų tūrio atsargų, kurias jam parūpino Toronto alaus darykla „Amsterdam Brewing Co“. Tai – šviesus vokiškas alus, kuris priskiriamas stipriausiems šviesiems alums pasaulyje. Jose esančių maistinių medžiagų pakanka Chriso gyvybės palaikymui. Jo teigimu, alaus skonis yra „salsvo salyklo, karamelės, biskvito ir avižų“. „Doppelbock“ tipo aluje mažai baltymų, visai nėra riebalų. Alus vyriškiui per parą parūpina apie 2  000 kalorijų.

Praėjusį pirmadienį Chrisas savo tinklaraštyje paskelbė pasiekęs 40-ies parų alaus pasninko pusiaukelę.

„Nors, rodos, įveiktas nemenkas gabaliukas kelio, bet atrodo, kad viskas dar tik prasidėjo“, – rašo alaus mėgėjas.

Vis dėlto, jei Chrisas sumanytų alaus pasninką pratęsti, tokia dieta gali baigtis mirtimi. Skausmingus nuolatinius alkio spazmus gali pradėti lydėti ypatingas psichinis nuovargis, gali prasidėti odos žvynelinė ir nuolat purtyti šaltis. Galiausiai ateitų ir mirtis.

Įdomu tai, kad alaus dietos yra pamiršta pasninkavimo tradicija. Legendos byloja, kad XVII a. pradžioje tokių skysčio dietų (gerdami beveik vien „Doppelbock“ tipo alų) laikydavosi Bavarijos vienuoliai. O vienu laikotarpiu vienuoliai pradėjo baimintis, kad šis alus pasninkui yra pernelyg maistingas ir prašmatnus, tad nusiuntė statinaitę popiežiui į Vatikaną, kad sulauktų tokio pasninko palaiminimo. Kol statinaitė pasiekė Romą, alus surūgo, tad popiežius palaimino tokį Bavarijos vienuolių apsisprendimą.

Alaus pasninką prieš kelerius metus išbandė ir kitas alaus mėgėjas, tinklaraštininkas iš Ajovos (JAV) J. Wilsonas. Jis irgi buvo nusprendęs atgaivinti šimtmečių senumo tradiciją. Amerikietis per Gavėnią taip pat atsisakė kramtomo maisto ir buvo gyvas vien alumi. Jis savo tikslą pasiekė, tačiau dieta smarkiai išsekino eksperimentatoriaus organizmą. Apie tai jis rašė tinklaraštyje, po dvejų metų išleido knygą. Ir prisiekė, kad daugiau taip niekada nebepasninkautų. Chrisas J. Wilsono patirtį puikiai žinojo, tačiau panoro alaus Gavėnios dietą išbandyti pats.

Tiesa, J. Wilsonas stiprinosi tik alumi ir vandeniu. Chrisas „badauja“ kiek kitaip: kartais pusryčiams geria stipriai saldintą arbatą, per dieną išgeria tris pintas skiestų natūralių sulčių, pintą vandens ir porciją multivitaminų per pietus, dar sulčių pavakariams ir labai saldžios kavos vakarienei. Naktipiečiams – karšta žolelių arbata. Ir, žinoma, alus – 3-4 kartus per dieną.

Iki finišo liko pora savaičių.

Vaizdo siužetas