Meskite svorį, priversdami kūną manyti, kad jis šąla

Hmmm... Apie ką straipsnis? Kurioje eilutėje tas stebuklingas receptas mesti antsvorį? Ir kame esmė, kokios spalvos mano lašiniai? Tarkim, jie mėlyni su žaliais žirniukais. Tai ar aš jau sveikas? O jei esmė tik sukelti drebulį, tai receptas paprastas: tris dienas po du litrus 40º be uẑkandos - savaitės drebulys garantuotas.

Čia ne stebuklingas receptas, o tyrimo apžvalga. Didžioji dalis suaugusio žmogaus riebalų ląstelių yra baltieji riebalai, veikiantys kaip energijos atsargų sandėliai. Tuo tarpu rudieji riebalai yra kaip katilinės, verčiančios riebaluose sukauptą energiją šiluma. Šiek tiek žemiau straipsnyje, po antrašte „KODĖL LAŠINIAI BALTI?“, viskas paaiškinta tikrai suprantamai ir su paveiksliukais.

Manykite, kad straipsnis apie nieką... Gerą fizinę formą man pavyko įgauti per pusmetį laiko, t.y. geresnę visais atžvilgiais: sveikata, ištverme, fizine išore; nesukčiaujant ir neaukojant nei kurio iš jų. Esmė tai išlieka ta pati: mityba ir sportas. Mano atveju tai reiškė išstudijuoti maisto sudėtį ir tų medžiagų įtaką kūnui, be to, galiausiai išmokti jį pasiruošti taip, kad būtų skanu, nes kitaip paskui apsisunkini sau programą ir neištveri. Sportavimo įpročiai susiformavo tiesiog sportuojant. Viskas daugiausia eksperimentuojant ir stebint rezultatus. Dabar jau viskas tapo tiesiog įpročiu. Turbūt 50% visų rezultatų prarasčiau, jei tik vėl kokiam mėnesiui sugrįžčiau prie ankstesnio gyvenimo būdo, kartą bandžiau. Bet to daryti jau nenoriu ir šalti aš nesiruošiu, ačiū!

būtent ir pasimovė ant antraštės. Jei straipsnio turinys išties neliepia šalti, tai kurių galų jam oponuoti asmeniniais lieknėjimo nešąlant pavyzdžiais?

Taip, , perskaičiau antraštę, permečiau akimis straipsnį, paieškojau ryšio, neradau ryšio ir puoliau klaidinančią antraštę. Nes straipsnis juk neklaidina. P.S. pasimoviau dar kartą.

Ne visiems taip paprasta ir lengva. pats sportuoju jau 2 metai ir kai negali nueiti, tai jau visą kūną maudžia nuo fizinio krūvio trūkumo. Mityba irgi žiūrima, aišku būna nuopolių ir pertraukų. Tiesa, numečiau 10kg, bet tikslas nepasiektas. Net trenerė sako, kad nepalankūs genai, nes pagal suvalgomą maistą, net suvalgant ko negalima, ir sporto krūvį kalorijų sudeginama daug daugiau, nei krenta svoris. Tad jei vienam lengva nusimesti, kitam gali būti labai sunku.

Žinok aš irgi manau, kad čia genai daugiausia prisideda, nes raumenys auga ir svoris krenta greitai, bet jis labai greitai ir sugrįžta. Pažįstu žmonių, kur sportuoja daugiau ir maitinasi daug griežčiau nei aš, bet pokyčiai randasi tik palengva. Nors pats protarpiais sportu užsiiminėju irgi jau 2 metai, bet tik pasispaudus ir pradėjus dirbti sistemingai gavosi proveržis...

, bet jeigu jis būtų užsiminęs apie savo asmeninį bandymą mesti svorį bėgant žiemą stadinkėj ar po miškelius, o galbūt dar būnant "ruoniu", tai būtų gana puikus bandymų rezultatų palyginimas, o dabar vienas prie antraščių kabinėjasi, kiti vėl savo - keistas nesusikalbėjimas ir malkų skaldymas iš degtukų

Bet juk konotacija yra! Be to, straipsnis pats savaime dėmesio nesusilaukė, o man įdomiau, kas komentatoriams aktualu. Žiūrėk, sulauksim kitą savaitę straipsnio apie lieknėjimą, tada ir pasikalbėsim. O šiaip... sportuoju aš lauke, tai žiemą dažniausiai būna štilis...

Čia bėda ta, kad rimtesni straipsniai dėmesio nesusilaukia, ne dėl to, kad čia apie baltuosius ir rudusiuos riebalus, o šiaip ir su kitais panašiai. O dabar panašiau, kad visi bando per sudėtingai mąstyti ir ieškoti kažkokių neatrastų lobių. Kas aktuAlu? Kas vasarą gali būti aktualiau už šašlykiuką, alutį ir šiaip dykinėjimą prie vandens telkinių Tai tų straipsnių ir temų forume būta iki gerklės riebalų P.S. O buvimas šaltyje yra gana kiek sudėtingas dalykas, kadangi sunku įprasti. Teko pasėdėt neužsikamščius žiemą langų, kai paspaudė šaltukas, tai kambaryje kone 14-15. Valandą, maksimum dvi, galėtum išsėdėti, po to ieškosi šiltos arbatos puodelio ir šiltesnių rūbų. Sunku įprasti prie šalčio, ir dar sunkiau daryti, kai raumenys bei kūnas styra iš šalčio, tada visos mintys kreipiamos į šaltį. Net mokyklose rudenį ir visų šalčių pradžioje, visi tik ir verkdavo, kad šalta.. Prie 16-18 laipsnių.

Kad straipsnis ne apie tai. Va, jei būtų atliktas tyrimas su žmonėmis, tada būtų galima lyginti, kas efektyviau. Pelės pačios valingai į treniruoklių salę nevaikšto ir dietų nesilaiko. Taip - degtuko skaldymas, bet jaučiuosi apgautas delfiškos antraštės. Skaičiau straipsnį skersai ir išilgai, bet taip ir neradau, kur tas antraštėje pažadėtas metodas apgauti organizmą ir lieknėti lovoje. Ir priešingai: norėčiau paskaityti ką nors rimtesnio, tai tokią antraštę praleisčiau. Taigi, sakai: rimtesni straipsniai dėmesio nesusilaukia. Moksliškos antraštės kaltos? Nė velnio. Vieni ieško rimtesnių straipsnių ir atitinkamai rimtesnių antraščių, kiti - priešingai. Bet kuriuo atveju laukia nusivylimas. Dabar visai nenorėjau diskutuoti mokslinėmis temomis, ieškojau popselio atsipalaidavimui. Vakare gal norėsiu kažko rimtesnio, ir ką - rasiu popselį po rimta antrašte?

.

Šiaip buitiškai gali išbandyti - ploniau renkis, mažesnę temp palaikyk namie ir bus tau tas efektas - organizmas turės gaminti daug daugiau šilumos, kad nešaltum.

Apie tai ir kalbu. Ką antraštėje veikia liepiamoji („patariamoji“) nuosaka? Čia kas, ne žaidimas emocijomis? Ir dar, antraštė visiškai neinformuoja apie aprašomo tyrimo esmę. Pvz., „apgauti organizmą“ galima įvairiai - kad ir saviįtaiga. Aprašomas tyrimas net netiria „oraganizmo apgaudinėjimo“ - viso labo tik konkrečios medžiagos, sužadinančios autoimuninį atsaką, veiksmingumą. „Išsigydykite peršalimą priversdami kūną manyti, kad jam karšta“ - ir pateikiu skaičiukus apie paracetamolio veiksmingumą... Ne idiotiška?

Tokiu įtarumu galima prie kiekvienos smulkmenos kibti ir sakyti, kad taip ir anaip netinka. Liepiamoji nuosaka ne pati geriausia šio straipsnio pavadinimui, bet ir ne pati blogiausia. Esmė, kad čia tik straipsnio apžvalga ir joje išrinkti tik patys pačiausi liapsusai ir sukuria tą pilnumo trūkumą, kurį turi užpildyti emocinga vaizduotė. O sukišti į tokią apžvalgą visą pastarojo originalaus straipsnio esmę - ne iš lengvųjų, norint neprarasti ir kokybės, ir aiškumo. Aš tą „organizmo apgaulę“ supratau taip, kad naudodami tokį ir tokį preparatą, mes sukeliame tokį patį poveikį, kaip sukeltume realiai t. y. natūraliai, bet iš tikrųjų mes psichologiškai nejaustume šalčio diskomforto - o tai ir yra imuninės sistemos apgaulė, vaizdžiai tariant. Saviįtaiga nuo šio straipsnio toli ir iškrenta iš konteksto, juk nepradėsime dabar kalbėti apie kokias nors ? Sutikčiau, geriau „clear-cut“ nei žodžių vyniojimas į vatą. Iš dabartinio straipsnio tragedijos nekeliu, nors, savaime suprantama, visada gali būti geriau, o yra kaip yra.