Operacija, kokių reta: atvira kaukole griežė smuiku (Video) (2)
Profesionaliam muzikantui Rogeriui Frischui buvo atliekama operacija, kuria siekta pašalinti jį kankinusią problemą – rankų virpulį. Kad gydytojai galėtų stebėti ir tikrinti chirurginės intervencijos veiksmingumą, muzikantas operacijos metu turėjo griežti smuiku, skelbia Cnet.com.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Rankų virpulys R. Frischui, kuris jau 40 metų groja smuiku, atsirado 2009 m. Tai jam tapo didele problema, nes profesionaliam smuikininkui būtina turėti stabilias rankas. Virpančiomis rankomis jis negalėjo tvirtai braukti stryku per instrumento stygas. Smuikininkui buvo diagnozuotas nervinis sutrikimas – drebančių rankų sindromas.
Nors muzikantą kankinęs rankų virpėjimas nebuvo labai stiprus, koncertuojančiam smuikininkui tai reiškė karjeros pabaigą.
Tad muzikantui nuspręsta atlikti giluminį smegenų stimuliavimą. Procedūrą Mayo klinikos neuroinžinerijos laboratorijoje atliko smegenų chirurgai. Procedūros metu vyrui buvo įsodintas smegenų stimuliatorius, kuris siunčia elektros impulsus į tam tikras smegenų sritis. Šiuo metodu gydomos tokios ligos ir sutrikimai, kaip Parkinsono liga, depresija, Tourette‘o sindromas, drebuliai ir chroniškas skausmas.
Siekdami nustatyti, kuri smegenų sritis atsakinga už rankų virpėjimą, chirurgai į jo smegenis turėjo įsodinti elektrodus, stimuliuojančius įvairius taškus. Kadangi drebulys nebuvo labai stiprus, chirurgai patys nebūtų sugebėję pastebėti, ar rado optimaliausią tašką. Jiems turėjo padėti pats pacientas, kuris turėjo būti sąmoningas.
Ši koncepcija, kai pacientas išlieka sąmoningas smegenų operacijos metus, kad gydytojai galėtų stebėti būseną, nėra nauja, tačiau R. Frischo atveju reikėjo užtikrinti dar vieną sąlygą – jis turėjo griežti smuiku. Chirurgų komanda į stryką įmontavo trijų ašių akselerometrą, su kurio pagalba gydytojai galėjo stebėti muzikanto judesius realiame laike. Kai jam į smegenis įsodino elektrodus, jie galėjo patikrinti, kaip stimuliacija veikia rankų drebulį.
Operacija buvo veiksminga – praėjus vos trims savaitėms R. Frischas vėl grojo su Minesotos orkestru. Muzikantas valdikliu gali įjungti smegenų stimuliatorių ir groti taip pat sklandžiai kaip iki nervinio sutrikimo.
Nors muzikantą kankinęs rankų virpėjimas nebuvo labai stiprus, koncertuojančiam smuikininkui tai reiškė karjeros pabaigą.
Tad muzikantui nuspręsta atlikti giluminį smegenų stimuliavimą. Procedūrą Mayo klinikos neuroinžinerijos laboratorijoje atliko smegenų chirurgai. Procedūros metu vyrui buvo įsodintas smegenų stimuliatorius, kuris siunčia elektros impulsus į tam tikras smegenų sritis. Šiuo metodu gydomos tokios ligos ir sutrikimai, kaip Parkinsono liga, depresija, Tourette‘o sindromas, drebuliai ir chroniškas skausmas.
Siekdami nustatyti, kuri smegenų sritis atsakinga už rankų virpėjimą, chirurgai į jo smegenis turėjo įsodinti elektrodus, stimuliuojančius įvairius taškus. Kadangi drebulys nebuvo labai stiprus, chirurgai patys nebūtų sugebėję pastebėti, ar rado optimaliausią tašką. Jiems turėjo padėti pats pacientas, kuris turėjo būti sąmoningas.
Ši koncepcija, kai pacientas išlieka sąmoningas smegenų operacijos metus, kad gydytojai galėtų stebėti būseną, nėra nauja, tačiau R. Frischo atveju reikėjo užtikrinti dar vieną sąlygą – jis turėjo griežti smuiku. Chirurgų komanda į stryką įmontavo trijų ašių akselerometrą, su kurio pagalba gydytojai galėjo stebėti muzikanto judesius realiame laike. Kai jam į smegenis įsodino elektrodus, jie galėjo patikrinti, kaip stimuliacija veikia rankų drebulį.
Operacija buvo veiksminga – praėjus vos trims savaitėms R. Frischas vėl grojo su Minesotos orkestru. Muzikantas valdikliu gali įjungti smegenų stimuliatorių ir groti taip pat sklandžiai kaip iki nervinio sutrikimo.
(14)
(1)
(13)