Eutanazija – ar Lietuva tam pasiruošusi?

Mano močiutė panašiom aplinkybėm gyvenimėlį pabaigė. Abu karus matė. 92 būdama mirė. Alzhaimeris, demensijos, vaidendavosi kad ją kažkoks daktaras nori nužudyti, kad apie namus vaikšto, su televizorium šnekėdavosi, nelaikydavo nei šlapimo, nei ko kito. Baisu. Vienintelį kartą buvo ligoninėj - dėl kraujo spaudimo. Po kelių dienų ten ji ir nebeatsibudo. Aišku tokiu atveju eutanazijos nepritaikysi - pats žmogus gi jau nepajėgus apsispręst. O kad nori legalios eutanazijos - reikia vežti slaugyt - tai čia tikrai ne vienas ir ne du yra paliudijęs. Tikiuos iki pat amžiau galo išliksiu blaivaus proto ir eutanazija bus plačiai taikoma.

nuvarytas ar suluzes arklys, atgyvenes suo ar dar koks kitas luosas gyvunas tuoj pat isvaduojamas nuo kanciu, kad nekeltu kitiems gailescio ir pats nesikankintu, ,bet, jei zmogus daug blogesneje bukleje pats prasosi buti isvaduojamas, jam atsakoma: kankinkis, ne tau sprest! eutonazijos priesininkams siulyciau tiesiog viena diena nesikelt is lovos ir isgulet nejudant, tik viena diena...

dokumentą užpildyti ir pasirašyti gali jo paskirtas pilnametis veiksnus asmuo, kuris neturi jokių materialinių interesų ar kitos tiesioginės naudos, susijusių su paciento mirtimi.“ Paprastai kalbant, nesant žmogaus sutikimo, eutanaziją atlikti būdų nėra.

Va va, lygiai tokia pati patirtis, tik močiutei 95 buvo. Nafik tokį gyvenimą.

Eutanazija neturi nieko bendro su netobulumu. Tai būdas išvengti priešmirtinių kančių ir tiek.

- Kaip pažiūrėsi, kada prasideda "priešmirtinės kančios"? a) prieū minute; b) pries mėnesį; c) pries metus; d) nuo gimimo;

Jei pačiam sunku apsispręsti, nesidaryk eutanazijos ir baigtas kriukis.

Ne religiniams debilams spręst mirt man kaip žmogui ar kankintis kaip šuniui. Paradoksas šuo turi teisę mirti kaip žmogus, o žmogus ne.

Žmogaus instinktai kartais keistai žaidžia su žmogaus protu. Daugelis sveiko proto sveikų žmonių galėtų pasirašyti dokumentą, kad tam tikromis aplinkybėmis tam tikrais atvėjais jam nebūtų taikoma med. pagalba arba net įvykdoma eutonazija. Bet ar kas matėte paskutines mirštančių žmonių samoningas minutes. Kada žmogus nors ir didžiausiose kančiose bijo net užmigti nes nujaučia kad gali nebeatsikelti. Kada prašos būti štalia, įsikibes į tave kaip už paskutinio šiaudo. Karta skaitatant knygą įstrigo viena Tolstojaus mintis apie gyvenima. Tiksliai nepacituosiu bet mintis tokia. Žmogus atsidūręs prie mirties slenksčio, pasirinktu amžinybę siaurame tarpeklyje ant bedugnės, atsirėmęs tik viena koja visiškoje tamsoje ir tyloje. Tik kad liktų gyvas. Kad gyventu.

.

Visus mirštančius apklausei? Vieną? Du? O gal išvis fantazuoji?

- čia labia gerai žinomas faktas, kad žmonės tikrai yra dviejų tipų: vieni mirdami baisiai kankinasi, kiti tiesiog ramiai "užmiega". p.s. .. gal tikrai dalis žmonių yra Dievo sukurti, o dalis išsivystyti genų inžinerijos pagalba iš grybų?