Verta žinoti: greitas maistas silpnina atmintį ir protinius gebėjimus (1)
Mokslininkai išsiaiškino, kad paaugliai, nuo keturiolikos metų valgę tradicinį vakarietišką maistą, sulaukę septyniolikos daug prasčiau atliko protinių gebėjimų patikros užduotis.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Maistas išsinešimui, gruzdintos bulvytės, raudona ir apdorota mėsa bei gazuoti gėrimai turi neigiamą poveikį protiniams gebėjimams.
Tyrime išsiaiškinta, kad gausus sočiųjų riebalų ir paprastųjų angliavandenių naudojimas paauglystėje nepalankiai veikia mokymosi gebėjimus ir atmintį.
O tyrime dalyvavę paaugliai, kasdien valgantys daugiau vaisių ir žalių lapinių daržovių, džiaugėsi geresniais testo rezultatais.
Visi žino, kad skrudintos bulvytės ir mėsainiai nepalankiai atsiliepia liemens apimčiai, o naujausias tyrimas įrodė, kad toks maistas kenkia ir protiniams gebėjimams.
Mokslininkai ištyrė, kad septyniolikos metų paauglių, kurie nuo keturiolikos metų valgė daugiau tradicinio vakarietiško greito maisto, testų rezultatai gerokai prastesni už bendraamžių, kurie maitinosi sveikesniu maistu.
Paaiškėjo, kad tyrimo dalyviams, kurie daugiausiai valgė išsineštinį maistą – skrudintas bulves, raudoną ir apdorotą mėsą bei gėrė gazuotus gėrimus – tokia mityba turėjo neigiamą poveikį ne tik sveikatai, bet ir protiniams gebėjimams – jų reakcija buvo lėtesnė, jiems buvo sunkiau sutelkti dėmesį, taip pat jiems sunkiau sekėsi išmokti ir įsiminti. O dalyvių, kurie paauglystėje valgė daugiau vaisių ir žalialapių daržovių, testo rezultatai buvo daug geresni.
Tyrėja dr. Anett Nyaradi pasakė „Science Network“, kad viena iš priežasčių gali būti ta, jog žalialapės daržovės turi daugiau mikromaistinių medžiagų, skatinančių kognityvinę raidą.
Dr. Anett Nyaradi teigimu, protiniai gebėjimai dėl netinkamos mitybos silpnėja dėl kelių veiksnių, pavyzdžiui, omega-6 riebalų rūgščių kiekio keptame maiste ir raudonoje mėsoje.
Optimalią medžiagų apykaitą užtikrina subalansuota mityba, kai suvartojamas vienodas kiekis omega-3 ir omega-6 riebalų rūgščių (1:1), o valgant vakarietišką greitą maistą, šis koeficientas pakinta iki 1:20 arba 1:25, praneša „Science Network“.
Dr. A. Nyaradi sakė „Science Network“, kad didelis suvartojamų sočiųjų riebalų bei paprastųjų angliavandenių kiekis siejamas su pablogėjusiu smegenų dalies, vadinamos Amono ragu (hippocampus), funkcionavimu. Ši smegenų dalis visų pirma atsakinga už mokymosi gebėjimus ir atmintį, be to, paauglystėje jos apimtis didėja.
„Paauglystė yra kritinis smegenų raidos laikotarpis. Didelė tikimybė, kad nepilnavertė mityba šiuo amžiaus tarpsniu yra didelis rizikos veiksnys, o mūsų tyrimo išvados patvirtina šią hipotezę“, – sako ji.
„Šios išvados yra labai svarbios būsimoms sveikatos strategijoms ir sveikatos gerinimo programoms.“
Vakarų Australijos universitetas ir Australijos Teletono vaikų sveikatos tyrimų institutas stebėjo 602 dalyvius iš Vakarų Australijos nėštumo grupės tyrimo. Kiekvieno dalyvio, sulaukusio 14-os metų, buvo paprašyta užpildyti anketą apie mitybos įpročius ir dažnumą. Taip buvo siekiama atlikti faktų analizę ir atskirti „sveikai” ir „vakarietiškai“ besimaitinančius paauglius. Kai jiems sukako 17 m., minėti paaugliai turėjo atlikti protinių gebėjimų patikros testą, kurį sudarė šešios užduotys.