Vėžio diagnozė gana ilgai buvo siejama su ilgu, sekinančiu, visą organizmą naikinančiu gydymu, tačiau šiandien atsiranda technologijos, kurios ateityje kardinaliai pakeis šią nuostatą.

Vėžio gydymas be kančių – jau ne utopija

Vilniaus miesto klinikinės ligoninės Urologijos skyriuje buvo atlikta inkstų naviko šalinimo operacija pritaikant vieną naujausių vėžio gydymo metodų – tumoro abliaciją mikrobangomis. Vilniuje tokia procedūra atlikta pirmą kartą. Iki šiol keletą jų yra atlikę Klaipėdos medikai.

73 m. moteris kreipėsi į gydytojus dėl pilvo skausmų. Širdies ir kraujagyslių ligomis sergančiai pacientei atlikus tomografiją buvo aptiktas 3,7-3,5 cm navikas dešiniajame inkste. Įprastai tokie inkstų navikai šalinami atliekant atvirą operaciją, stengiantis išsaugoti kuo daugiau sveiko inksto audinio, arba, kai dėl įvairių priežasčių tokios operacijos atlikti negalima, šalinamas visas inkstas kartu su augliu. Tačiau jeigu žmogus turi daug gretutinių ligų, tokia operacija kelia jo sveikatai ir gyvybei didžiulę riziką. „Toks žmogus būtų pasmerktas mirti kančiose, o mikrobangų abliacijos pagalba galime jiems padėti. Šis gydymo būdas netolimoje ateityje turėtų visiškai pakeisti iki šiol taikomus atviros operacijos metodus panašaus dydžio ir lokalizacijos piktybiniams augliams gydyti. Ir ne tik inkstų, bet ir prostatos, kepenų, kitų organų navikų“, – svarstė operacijai asistavęs gydytojas urologas Marius Anglickis.

Moteriai buvo pasiūlyta procedūra, kai kontroliuojant echoskopu į auglį įvedama speciali viena arba dvi adatos, jos prijungiamos prie specialaus mikrobangų generatoriaus ir, parinkus reikiamo dydžio energiją bei trukmę, auglys sunaikinamas. Adatos sukurtas mikrobangų laukas „užverda“ molekules 180 laipsnių temperatūroje ir jos suverda. Aplinkiniai inksto audiniai nepakenkiami, nes apskaičiuojama, kokiu atstumu veikti. Procedūra užtrunka iki 15 minučių, nėra jokio pjūvio, kraujavimo ir didelio pooperacinio skausmo.

Vos praėjus po operacijos 12 valandų, pacientė jautėsi puikiai, buvo geros nuotaikos, neturėjo jokių nusiskundimų, valgė, gėrė, vaikščiojo. Echoskopinis tyrimas parodė, kad auglys yra visiškai suardytas. Po šios procedūros paprastai nenumatomas nei spindulinis gydymas, nei chemoterapija, kadangi ja paprastai naikinami neišplitę navikai.

Kada įvairių bangų terapija pakeis operacijas?

Kaip pasakojo operaciją atlikęs gydytojas urologas Edmundas Štarolis, kuo daugiau žmonių dėl bet kokių priežasčių pastaruoju metu atliekama įvairių radiologinių tyrimų, tuo dažniau atsitiktinai randami įvairūs dariniai.

„Mes turime nemažą dalį pacientų, atsiųstų būtent iš kitų skyrių. Žmones tiriant dėl kitų ligų randami pradinės stadijos navikai, kurie jokių simptomų dar nesukelia. Klasikinis sprendimas tokiais atvejais – operacinis gydymas. Dar visai neseniai tai ir buvo pagrindinė tokių navikų gydymo metodika, kai šalinamas arba navikas, arba dalis inksto su naviku, arba visas inkstas. Tačiau senėjant visuomenei vis daugiau atsiranda žmonių su rimtomis gretutinėmis ligomis ir operacinis gydymas su visiška narkoze, didelės apimties operacija, jiems yra per daug rizikingas. Todėl ieškoma technologijų, kaip šiems žmonėms padėti minimaliai invazinėmis priemonėmis.

Yra net keletas būdų šiuolaikinėmis priemonėmis naikinti navikus. Tai radijo dažnuminė terapija, krioterapija (vadinamoji šalčio terapija), pagaliau šiuo atveju taikyta mikrobangų terapija, kai naviko ląstelės naikinamos trumpo dažnio elektromagnetinėmis bangomis. Į naviko centrą įvedama tam tikra speciali antena, generatorius. Jis skleidžia bangas, kurios aplink tą tašką paskaičiuotu spinduliu sukelia audinių nekrozę, t. y. negrįžtamą audinių pažeidimą, tokiu būdu sunaikindamas naviką. didžiausias šios metodikos privalumas, kad ji labai trumpa – trunka tik 15 minučių. Žmogui nereikia visiškos narkozės – šiuo atveju buvo atlikta introveninė ir vietinė nejautra, t. y. pacientė buvo prislopinta, bet nebuvo visiškai užmigdyta, netgi galėjo bendrauti“, – teigė medikas.

Pasak jo, šįkart buvo sunaikintas mažas navikas, tačiau iš esmės šis būdas tinka ir 6-7 cm skersmens dariniui. Tiesa, pašnekovas nemano, kad artimiausiu metu ši procedūra bus taikoma plačiai.

„Visos šios technologijos – palyginti naujos, todėl nėra sukaupta pakankamai duomenų, kad būtų statistiškai patvirtinta, ar šis gydymo metodas toks pats efektyvus arba efektyvesnis nei klasikinė operacija. Tam reikalingi ilgalaikiai stebėjimai, ar vėžys neatsinaujina. Tačiau tiems žmonėms, kuriems operacinė rizika didesnė, tai labai geras pasirinkimas. Ar šios metodikos vis dėlto taps ateities technologijomis, priklauso nuo to, kaip greitai bus sukaupta statistiškai patikimų duomenų apie jas. Vienais atvejais reikia penkerių, kitais – 7-10 metų. O būna atvejų, kai pasirodo, kad nauja metodika niekuo nepranašesnė už atvirą operaciją. Taigi, kalbu galbūt ne itin entuziastingai, bet taip, kaip yra. Kiekviena metodika turi praeiti ilgų, išsamių klinikinių tyrimų fazę“, – teigė E. Štarolis.

Komentarai (0)