Agresyviausią odos vėžį įveikęs vyras patikėjo stebuklu (3)
Gydytojų išvada vilniečiui Kęstučiui (60 m.) nežadėjo nieko gera: melanoma, pats agresyviausias odos vėžys. Maža to, liga buvo nutverta tiktai tuomet, kai išplito: metastazės jau buvo pasiekusios smegenis. Šią žinią išgirdusiam vyrui net pakirto kojas. Jis pradėjo skaičiuoti jam likusias dienas.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Šiandien vilnietis Kęstutis jau skaičiuoja ne dienas, o metus, kuriuos gyvena, žinodamas melanomos diagnozę. Nors iš pradžių tai atrodė kaip stebuklas, ligą pavyko sutramdyti: jau pora metų, kai gydytojai neužtinka jokių melanomos požymių. Rašo „Lietuvos ryto“ žurnalas „Gyvenimo būdas“.
„Dar negalima tvirtinti, kad šis vyras visiškai pasveiko. Priimta padėti tašką, kai pacientas be ligos gyvena penkerius, o geriausia – dešimt metų. Tik tada galime teigti, kad pacientas visiškai pasveiko. Bet šis vyras jau porą metų gyvena be ligos“, – teigė Vilniaus universiteto ligoninės (VUL) Santariškių klinikų Onkologijos chemoterapijos skyriaus vedėja Skaistė Tulytė.
Su ja – pokalbis apie agresyviausią odos vėžį ir galimybes jį gydyti.
– Kiek žmonių Lietuvoje kasmet suserga melanoma?
– Melanoma Lietuvoje kasmet suserga apie 350 žmonių. Dešimtadaliui jų nustatoma pažengusi trečiosios ar ketvirtosios stadijos liga.
– Kokio amžiaus žmones dažniausiai užklumpa melanoma?
– Yra pacientų, kuriems 80 metų, ir yra tokių, kuriems 30. Ši liga jaunėja, ja suserga vis jaunesni žmonės. Manoma, kad jauniems žmonėms melanomą sukelia trumpalaikis, intensyvus, nevienkartinis stipriais nudegimais pasireiškiantis saulės poveikis, kuris ypač neigiamai veikia vaikystėje.
Pagyvenusiems žmonėms melanoma išsivysto nuolatinėse saulės veikiamose vietose – tai rodo, kad šioje amžiaus grupėje melanoma daugiau susijusi su lėtiniu saulės poveikiu.
– Melanoma – tai liga, kuri atsiranda matomoje vietoje, tačiau daliai pacientų ji nustatoma tik tuomet, kai būna pasiekusi kitus organus. Kodėl? Kokie požymiai juos atveda pas gydytojus?
– Pati melanoma atsiranda ant odos, rečiau – ant gleivinių, pavyzdžiui, žarnyno, dar būna akies melanoma. Bet dažniausiai ji vystosi odoje.
Pakitęs apgamas ar įtarimą keliantis odos darinys pastebimas plika akimi, todėl daugiausia pacientų kreipiasi į gydytojus dermatologus ir jie nustato ankstyvąją ligos stadiją. Tuomet gydymas paprastesnis, galimybės gyventi – daug geresnės.
Jeigu nustatoma pirmoji stadija, pašalinus pakitusį apgamą pasveiksta 90 proc. pacientų. Antrosios ir trečiosios stadijos ligai gydyti reikia ir kitų gydymo priemonių.
Tačiau maždaug 10 proc. pacientų nustatoma jau pažengusi liga, kai ji būna nukeliavusi į kitus organus.
Dažniausiai metastazės vystosi smegenyse arba plaučiuose, todėl atsiranda su tuo susiję požymiai: galvos svaigimas, galvos skausmas, gali atsirasti galūnių paralyžius, kvėpavimo sutrikimai.
Melanoma gali plisti ir į kitus organus – kepenis ar plaučius, tuomet jų veikla sutrinka.
Žmogus kreipiasi dėl šių požymių, o tiriant paaiškėja, kad tai – pažengusios melanomos darbas.
– Ar melanomą galima palyginti su kitomis piktybinėmis ligomis? Ar ji greičiau progresuoja nei kitos vėžio formos?
– Tai labai agresyvus vėžys. Melanomos biologija lemia, kad supiktybėjusios ląstelės greitai patenka į kraujotaką ir limfotaką, todėl jos greit nukeliauja į kitus organus.
– Kokie tyrimai atliekami įtariant melanomą?
– Įtarus melanomą, pirmiausia pacientą apžiūri gydytojas, atlieka dermatoskopiją, darinio biopsiją. Arba tiesiog pašalina darinį ir jį ištiria.
Pažengusios ligos atveju būtina atlikti radiologinius viso organizmo tyrimus, ar liga nėra patekusi į kitus organus.
Daugybę metų buvo atliekama kompiuterinė ir magnetinio rezonanso tomografija, o dabar jau VUL Santariškių klinikose bei Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninėje Kauno klinikose atliekama pozitronų emisijos tomografija – parodomi ir tie židiniai, kuriuos tiriant kitais metodais galima tik įtarti.
Taip pat rekomenduojama atlikti BRAF geno mutacijos tyrimą. Jis atliekamas tiems, kurių liga yra pažengusi. Tyrimas nustato naviko ląstelės geno mutaciją.
Jeigu ji aptinkama, galima tikėtis, kad veiks tam tikri vaistai, vadinamieji BRAF inhibitoriai. Šių vaistų taikinys – tik tos ląstelės, kurios turi pakitusį BRAF geną.
Pacientams, kurių navikas turi šią mutaciją, o tokių yra tiktai pusė iš visų sergančių odos melanoma, skiriami BRAF inhibitoriai. Ankstyvų stadijų melanomai gydyti šie vaistai nėra taikomi.
Pacientai, kuriems nenustatoma BRAF mutacija, gydomi kitais metodais – chemoterapija. Tačiau chemoterapijos efektyvumas sergantiems melanoma yra labai mažas – ji efektyvi tik 20 proc. atvejų.
Kitose Europos šalyse taikoma ir imunoterapija.
– Kaip Lietuvoje gydomi pacientai, kuriems nustatyta jau pažengusios stadijos melanoma?
– Lietuvoje medikai negali tokių pacientų gydyti nei taikinių terapija, nei imunoterapija, nors tai yra rekomenduojama ir tai gydytojai taiko daugelyje Europos šalių.
Šie vaistai Lietuvoje prieinami nebent dėl vadinamųjų Paciento vardinių prieinamumo programų ar atliekant klinikinius tyrimus. Tad kai kuriems pacientams nusišypso laimė.
– Ar šie vaistai padėjo įveikti melanomą ir jūsų pacientui Kęstučiui?
– Taip, vaistai jam tapo prieinami, nes jis dalyvavo klinikiniame jų tyrime. Kai pacientas pateko pas mus, liga buvo labai išplitusi – metastazės buvo pasiekusios smegenis.
Jo organizmas puikiai reagavo į taikinių terapiją.
Metastazės buvo sustabdytos, daugiau liga neprogresuoja. Dabar vyras jaučiasi sveikas, gyvena normalų gyvenimą.
– Kas būtų laukę šio vyro, jeigu ne taikinių terapijos vaistai?
– Jis būtų gydomas vienokia ar kitokia chemoterapija.
Galimybių taikyti chemoterapiją yra daug, tačiau dėl mažo šio gydymo metodo efektyvumo melanomos atveju vyro gyvenimo istorija būtų pasibaigusi anksčiau.
– Kadangi visiems ligoniams negalite taikyti šio gydymo metodo, kas lieka – nuleisti rankas?
– Rankų niekada nenuleidžiame – deramės, tariamės su pacientų ar gydytojų draugijomis, ieškome būdų, kaip padaryti, kad pacientas būtų gydomas tuo, kas geriausiai sustabdytų jo ligą.
Tokių pacientų nėra daug – taikinių terapijos kasmet reikėtų maždaug 40–50 žmonių. Tikimės, kad jau greitai efektyvius gydymo metodus galėsime skirti visiems pacientams, kuriems jų reikia.
