Kol draugai džiaugiasi sėkmingais santykiais, jūs vis liekate vienišas? Gali būti, kad dėl to kalti jūsų genai.

Mokslininkai nustatė, kad egzistuoja „vienatvės genas“, kurį turintiems žmonėms tikimybė likti vienišiams išauga net 20%. Manoma, kad tai priklauso nuo „geros savijautos“ hormono – serotonino. Genetiškai paveldėtas mažesnis jo lygis smegenyse nulemia, kad žmogus jaučiasi nepatogiai megzdamas artimus santykius su kitu asmeniu.

Kai mokslininkai iš Pekino universiteto tyrė beveik 600 Kinijos universitetų studentų plaukų mėginius, jų dėmesį patraukė geno receptorius pavadinamu 5 HTA1. Pasirodo, jis gali būti dviejų skirtingų versijų. Pastebėta, kad „G“ tipo geną turintiems žmonėms sekėsi sunkiau plėtoti artimesnius santykius, lyginant su geno tipu „C“. Svarbiausia, kad tie patys skirtumai žmonėms galioja nepriklausomai nuo to, ar jie išvaizdūs ir kokia jų materialinė padėtis.

Tikrasis raktas į atsakymą, regis, yra 5-HTA1 vaidmuo smegenyse. „G“ tipą galima vadinti vienišių genu, mat jis nulemia mažesnę serotonino gamybą. Šis laimės hormonas daro įtaką visai organizmo savijautai – jo stokojantys žmonės yra labiau neurotiški ir dažniau kenčia nuo depresijos.

„G alelio sukeltas pesimizmas ar neurotizmas kenkia santykių kokybei ir jų stabilumui. Psichologinės problemos gali sumažinti naujų pažinčių galimybes bei nulemti romantiškų santykių žlugimą“, – žurnalui Scientific Reports teigė Pekino mokslininkai.

Genetikai tvirtina, kad studentai, priešingai nei kitų socialinių grupių atstovai, turi daugiau laiko ir laisvės kurti santykius, todėl tyrimai su šiai jaunais žmonėmis objektyviau atskleidžia „genetinį indėlį į socialinius santykius tam tikrose situacijose“.

Vis dėlto, kiti mokslininkai kritiškai vertina naujausias išvadas, teigdami, kad nors genai neišvengiamai daro įtaką tarpusavio santykiams, jų vaidmuo daugeliu atvejų yra mažas.

Tuo tarpu, santykių ekspertas daktaras Pamas Spurr, komentuodamas ragino neleisti genams visiškai valdyti mūsų gyvenimų: „Žinau, kad genetinis paveldas smarkiai lemia mūsų elgesį, bet visada turime pasirinkimą. Jei kam nors sunku susitikinėti su žmonėmis, manau, jie visada gali išmokti tai daryti be didesnių sunkumų“.

Iš tiesų, nors tyrimai rodo, kad mūsų šansai sukurti šeimą ar lytinių partnerių skaičius smarkiai koreliuoja su genomo sandara, tačiau tai tikrai ne taisyklė. Geriausias įrodymas – identiški dvyniai. Paprastai iš pirmo žvilgsnio jie traukia panašaus tipo asmenis, bet galų gale sukuria šeimas su labai skirtingais gyvenimo partneriais.

Komentarai (0)