Tamsos metas: kaip ištverti? (0)
Gruodį susikaupti darbe tampa sunkiau nei kitais metų mėnesiais: kai kurie tai paaiškina artėjančių didžiausių metų švenčių džiaugsmais ir rūpesčiais, kiti – šalčiais, tačiau specialistai mato dar vieną priežastį – žmonėms paprasčiausiai nepakanka dienos šviesos.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Paprastai daugiausiai saulėtų dienų sumažėja lapkritį – tuomet sulaukiama bene perpus mažiau saulės spindulių, rodo Saulės elektrinių savininkų asociacijos vidutiniai metiniai saulės spinduliuotės duomenys.
Tačiau tamsiausiais mėnesiais yra gruodis ir sausis, o daugiausiai saulės sulaukiama gegužę, birželį ir liepą.
„Daugelio žmonių nuotaika ir darbingumas yra šiek tiek veikiami orų. Įtakos turi ne tik saulėtumas, bet ir slėgis. Dažnai kalbėdami apie „blogą nuotaiką“ apniukusiu oru žmonės turi omenyje trumpalaikę reakciją, o ne ilgalaikius nuotaikos pokyčius. Kalbant apie kai kurių žmonių patiriamą energijos ir nuotaikos kritimą žiemos mėnesiais, reikėtų prisiminti taip vadinamą sezoninę depresiją. Daugelis ją vadina tiesiog „žiemos depresija“. Manoma, kad į mūsų akis patenkantis šviesos srautas turi įtakos kai kurių svarbių medžiagų, o konkrečiai melatonino gamybai. Dėl sumažėjusio šviesos srauto melatonino gaminama daugiau, dėl ko tokie žmonės jaučiais mažiau energingi ir darbingi. Beje, dažnai keičiasi ne tik nuotaika ir darbingumas, bet ir atsiranda tam tikri apetito pokyčiai, pavyzdžiui, potraukis angliavandeniams“, - komentavo Lietuvos psichiatrų asociacijos Kauno krašto filialo pirmininkė gydytoja Ramunė Mazaliauskienė.
Pasak sveikos mitybos specialistės Vaidos Kurpienės, kai negauname saulės šviesos, sutrinka ne tik tam tikrų hormonų pusiausvyra, bet gali sutrikti ir miegas.
„Žmogaus organizmas – kaip baterija. Jei nepakankamai pasikrauna, antroje dienos pusėje pradeda siųsti signalą. Darbe ant stalo pamiegoti neišeina, tad energija pasipildyti bandome saldumynais, miltiniais patiekalais, tačiau jie tik sukuria iliuziją, kad miego norisi mažiau ir ranka po pusantros-dviejų valandų vėl tiesis prie užkandžių “, – aiškino sveikos mitybos ekspertė.
Pasak gydytojos psichiatrės – psichoterapeutės, nors nėra patikimų duomenų, kad žmonės labiausiai pajaučia saulės sumažėjimą lapkritį, būtent šį mėnesį pas specialistus kreipiasi vis daugiau žmonių skųsdamiesi „depresija“.
„Kai kuriais atvejais tai būna „žieminė depresija“, nors dažniausiai taip vadinamo pasikartojančio depresinio sutrikimo paūmėjimai, kurie taip pat dažnai būna rudenį ir, kaip bebūtų keista, pavasarį“, - sakė R. Mazaliauskienė.
Tačiau tamsiausiais mėnesiais yra gruodis ir sausis, o daugiausiai saulės sulaukiama gegužę, birželį ir liepą.
„Daugelio žmonių nuotaika ir darbingumas yra šiek tiek veikiami orų. Įtakos turi ne tik saulėtumas, bet ir slėgis. Dažnai kalbėdami apie „blogą nuotaiką“ apniukusiu oru žmonės turi omenyje trumpalaikę reakciją, o ne ilgalaikius nuotaikos pokyčius. Kalbant apie kai kurių žmonių patiriamą energijos ir nuotaikos kritimą žiemos mėnesiais, reikėtų prisiminti taip vadinamą sezoninę depresiją. Daugelis ją vadina tiesiog „žiemos depresija“. Manoma, kad į mūsų akis patenkantis šviesos srautas turi įtakos kai kurių svarbių medžiagų, o konkrečiai melatonino gamybai. Dėl sumažėjusio šviesos srauto melatonino gaminama daugiau, dėl ko tokie žmonės jaučiais mažiau energingi ir darbingi. Beje, dažnai keičiasi ne tik nuotaika ir darbingumas, bet ir atsiranda tam tikri apetito pokyčiai, pavyzdžiui, potraukis angliavandeniams“, - komentavo Lietuvos psichiatrų asociacijos Kauno krašto filialo pirmininkė gydytoja Ramunė Mazaliauskienė.
Pasak sveikos mitybos specialistės Vaidos Kurpienės, kai negauname saulės šviesos, sutrinka ne tik tam tikrų hormonų pusiausvyra, bet gali sutrikti ir miegas.
„Žmogaus organizmas – kaip baterija. Jei nepakankamai pasikrauna, antroje dienos pusėje pradeda siųsti signalą. Darbe ant stalo pamiegoti neišeina, tad energija pasipildyti bandome saldumynais, miltiniais patiekalais, tačiau jie tik sukuria iliuziją, kad miego norisi mažiau ir ranka po pusantros-dviejų valandų vėl tiesis prie užkandžių “, – aiškino sveikos mitybos ekspertė.
Pasak gydytojos psichiatrės – psichoterapeutės, nors nėra patikimų duomenų, kad žmonės labiausiai pajaučia saulės sumažėjimą lapkritį, būtent šį mėnesį pas specialistus kreipiasi vis daugiau žmonių skųsdamiesi „depresija“.
„Kai kuriais atvejais tai būna „žieminė depresija“, nors dažniausiai taip vadinamo pasikartojančio depresinio sutrikimo paūmėjimai, kurie taip pat dažnai būna rudenį ir, kaip bebūtų keista, pavasarį“, - sakė R. Mazaliauskienė.
Pataria, kaip padidinti darbingumą
Nors žmonės, kenčiantys nuo „žieminės depresijos“ jau būna radę būdų, kaip padidinti darbingumą šiuo metu laiku, gydytoja psichiatrė-psichoterapeutė pataria, ką dar vertėtų išmėginti.
„Simptomai atsiranda dėl nepakankamo saulės šviesos srauto, tad reikėtų ilgiau būti lauke - ar bent prie lango - šviesiuoju paros metu. Pasivaikščiojimas gali būti labai naudingas, juo labiau, kad yra manoma, jog fizinis krūvis veikia serotonino gamybą smegenyse, o pastarasis, kaip jau daugeliui žinoma, turi teigiamą poveikį nuotaikai“, - kalbėjo gydytoja.
Pasak jos, yra žmonių, kurie bando bent kelioms savaitėms išvykti į saulėtus kraštus, deja, dažnai jie patiria dar sunkesnę būseną, kai grįžta atgal į savo apniukusią kasdienybę.
„Kai kuriais atvejais yra naudojamos saulės spektro šviesą skleidžiančios lempos: tokią lempą gali įsigyti kiekvienas ir turėti savo namuose. Svarbu kiekvieną dieną bent valandą praleisti sėdint šalia jos nurodytu atstumu. Deja, kai kuriais atvejais reikia medikų pagalbos ir depresijos gydymo vaistais“, - sakė R. Mazaliauskienė.
(8)
(4)
(4)