Netikėtas atradimas: moterys – tikrai „silpnoji lytis“ (2)
Ištyrę moterų kepenų ląsteles mokslininkai nustatė, kad jos kur kas mažiau negu vyrų atsparios šalutiniam vaistų ar narkotikų poveikiui. Netikėtas atradimas verčia iš esmės persvarstyti klinikinio gydymo ar vaistų skyrimo praktiką kur kas rimčiau vertinant lyčių skirtumus.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Štai toks gamtos atsakymas tiems, kurie kovą už lygias lyčių teises supainiojo su įrodinėjimu, kad abi lytys iš esmės yra visiškai vienodos – net moterų ląstelės smarkiai skiriasi nuo vyrų ir jokios ugningiausios feminisčių kalbos to nepakeis.
Europos Komisijos Jungtinio mokslo centras (JRC) praneša, kad atlikti naujausi tyrimai parodė, jog moterų, ypač sulaukusių menopauzės, kepenų ląstelės daug lengviau pažeidžiamos negu tokios pat vyrų ląstelės. Lyg ir nieko naujo – seniai žinoma, kad moterų kepenys kur kas mažiau atsparios narkotinių medžiagų poveikiui. Tačiau dabar mokslininkai pirmą kartą pamatė, kad taip yra dėl ląstelėse užkoduotų skirtumų.
Mokslininkai tyrė, kaip vyrų bei moterų kepenų ląstelės reaguoja į penkis paplitusius vaistus, kurių poveikis kepenims gerai žinomas – diklofenaką, chlorpromaziną, acetaminofeną, verapamilį ir omeprazolą. Be to, tiriamos moterų ląstelės buvo padalintos į dvi grupes – prieš ir po menopauzės.
Nors stebėjimo periodas buvo gana trumpas – atskirtos kepenų ląstelės gyvybingos tik penkias valandas, – buvo pastebėta reikšmingų skirtumų tarp lyčių. Labiausiai apstulbino, kokios jautrios vaistams yra moterų, patyrusių menopauzę, kepenų ląstelės ir kaip smarkiai tie vaistai veikia tokių moterų kepenų funkciją.
Tyrimas pasirodė itin svarbus dar ir dėl to, kad nė viena šiuo metu priimtina teorija taip ir nepaaiškina, kodėl moterys iš esmės yra jautresnės bet kokių vaistų poveikiui negu vyrai. Tai pirmas žingsnis tiriant skirtingų lyčių ląstelių jautrumo chemikalams skirtumus.
Ligi šiol dauguma toksikologinių tyrimų buvo atliekami su vyrais žmonėmis arba vyriškos lyties gyvūnais, nes buvo manoma, kad gauti duomenys taip pat tiks ir moterims. Daugeliu atveju atliekant eksperimentus su ląstelėmis jų lytis ataskaitose net nenurodoma. Dėl to JRC mokslininkai ragina kuo greičiau tęsti pradėtus tyrimus.
Klinikinėje medicinoje pamažu pripažįstama, kad diagnozuojant ir gydant daugelį ligų verta rimčiau atsižvelgti į specifinius lyties skirtumus. Tačiau toksikologijos srityje toks požiūris kol kas atrodė neįprastas.
Gauti rezultatai dar kartą patvirtino – kiekviena ląstelė turi lytį. Ir priminė, kad senas posakis „silpnoji lytis“, nors ir beveik tapo politiškai nekorektiškas, yra teisingesnis, negu pripažįsta į lyčių skirtumus nesigilinantys pasaulio lygintojai.
