Vokietijos mikrobiologė: „Žmonės nebemoka teisingai tuštintis“ (4)
Tuštinimosi tema dažniausiai yra laikoma tabu ir apie ją nėra daug diskutuojama. Tačiau vokiečių mokslininkė Giulia Enders šią temą ištraukė į dienos šviesą ir dabar apie tai yra plačiai kalbama.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Mikrobiologė G.Enders sako, kad Vakarų šalyse žmonės tuštinasi neteisingai. Vietoj „sėdėjimo“ tualete, žmonės turėtų tupėti.
Jos knyga „Žavingi žarnynai‘ („Charming Bowels“) Vokietijoje dabar yra tarp perkamiausių. Joje yra atskleidžiamos įvairios žarnyno problemos: nuo vidurių užkietėjimo iki žarnyno bakterijų.
Pagrindinė siunčiama žinutė tai, kad virškinamasis traktas yra „svarbiausias patarėjas smegenims“, kuris veikia viską – ne tik virškinimo sistemą, bet ir psichinę sveikatą.
Šioje knygoje yra ir praktinių patarimų. Vienas tokių – kaip tinkamai tuštintis.
Sėdima poza netinkama
Sėdima poza nėra tinkama tuštinantis. „Tai netgi prailgina procesą“, – aiškino G.Enders, kuri studijuoja Frankfurto universitete, mikrobiologijos doktorantūroje.
Ji taip pat pridūrė, kad tai paaiškina, kodėl hemorojus ir skausmingos virškinamojo trakto ligos, tokios, kaip divertikulitas, yra labiau būdingos Vakarų valstybėse nei Azijoje.
G.Enders pasakojo, kad 1,2 milijardai žmonių pasaulyje, kurie nuolat tuštinasi tupėdami, neturėjo jokių problemų dėl divertikulito ir turėjo mažiau problemų dėl hemorojaus.
„Vakaruose mes spaudžiame savo žarnyno audinius tol, kol išmatos galiausiai pasišalina, – sakė G.Enders. – Tačiau teisingiausia tuštintis būtų tupint.“
Taip yra todėl, kad mūsų žarnyno mechanizmas yra sukurtas taip, kad išeinamoji anga visiškai atsidarytų tada, kai mes tupiamės ar stojamės.
G.Enders pasakojo, kad yra labai daug tyrimų, kurie įrodo, kad tupėjimas smarkiai pagerina žarnyno ištuštinimą.
Pagerinti savo tuštinimąsi galima keliais būdais. Vienas būdas – užlipti ant tualeto kraštų ir pritūpti. Antras būdas – kojas padėti ant mažos taburetės ir palinkti į priekį.
„Kai stojamės ar sėdamės, raumuo, esantis apie gaubtinę žarną, susitraukinėdamas viską stumia. Gaubtinė žarna nėra tiesi. Kada mes tupime ar priešais save turime mažą taburetę, kampas išsilygina, ir dėl šios priežasties reikalingas mažesnis spaudimas. Tupėjimas yra daug natūralesnis būdas tuštintis ir suteikia mažiau spaudimo mūsų žarnynui,“ – pasakojo G.Enders.
Tupėjome iki 19 amžiaus vidurio
Kai kurie ekspertai teigia, kad mes visi tupėjome iki 19 amžiaus vidurio. Kai žmonės liovėsi tai daryti, sergamumas žarnyno ir virškinimo ligomis išaugo.
„Kūdikiai nuolat pritūpia tam, kad išsituštintų. Taip daro ir didelė dalis pasaulio gyventojų. Bet kažkodėl Vakaruose gyvenantys žmonės nusprendė, kad „sėdėjimas“ tualete yra labiau civilizuota forma, – savo puslapyje rašė JAV gydytojas Josephas Mercolas. – Modernūs tualetai yra sukurti taip, kad keliai ir pilvas sudarytų 90 laipsnių kampą. Tačiau laiko patikrintas tupėjimas priartina kelius arčiau liemens ir ši poza pakeičia erdvinius santykius tarp žarnyno organų ir raumenų. Taip optimizuojamos jėgos, reikalingos tuštinimuisi.“
G.Enders taip pat aiškina, kad virškinamasis traktas yra labiausiai nedėkinga viso kūno dalis.
Ji taip pat prabyla apie sfinkterius (išangės raukus), kurių mes turime kelis – vidinius ir išorinius. Išoriniai yra tie, apie kuriuos mes žinome – juos mes sąmoningai sutraukinėjame, kai norime į tualetą. Vidiniai yra tie, kurie „nusprendžia“, kada yra saugu atsiverti. Pavyzdžiui, jei esame namuose, viskas vyksta sklandžiai.
Jei nėra saugu (esame ne namuose ar netinkamoje vietoje), signalai iš sfinkterių yra ignoruojami.
Bet problema atsiranda tada, kai signalai iš sfinkterių yra per dažnai ignoruojami. Tokiu atveju viduriai užkietėja.
Parengė Dovilė Odinaitė
