Mokslininkai atrado gėjų geną – homoseksualumą gali nustatyti DNR testu (57)
Apie tai, kad homoseksualumas turi biologinį pagrindą, o lytinę orientaciją apsprendžia vieni ar kiti genai, kalbėta jau seniai. Dabar, ištyrę 47 identiškų dvynių poras, mokslininkai rado genetinį kodą, kuris leidžia nustatyti lytinę orientaciją net 70 proc. tikslumu.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Tiesa, kol kas nežinoma, ar toks genetinis tyrimas gali būti taikomas nustatant, kuris vaikas užaugs gėjumi.
„Mūsų žiniomis tai – pirmas lytinės orientacijos nustatymo pagal molekulinius žymenis pavyzdys“, – sako daktaras Tuckas Ngunas iš Kalifornijos (JAV) universiteto.
Būtent faktas, kad identiški dvyniai dažniausiai (nors ir ne visada) būna tos pačios lytinės orientacijos, leido mokslininkams spėti, jog čia neapsieita be genų. Siekdamas nustatyti, kokie genai apsprendžia tai, kad kai kurie žmonės tampa gėjais, daktaras T.Ngunas su savo komanda ištyrė 47 suaugusių identiškų dvynių porų genetinį kodą.
Studijoje dalyvavo 37 poros, kurių vienas dvynys yra homoseksualus, o kitas – heteroseksualus. Ir dar 10 porų, kur abu dvyniai yra homoseksualūs.
Pasitelkę kompiuterį su programine įranga „Fuzzy Forest“, jie aptiko, kad lytinę orientaciją apsprendžia devyni mažyčiai genetinio kodo segmentai. Tyrėjai stebėjo procesą, vadinamą DNR metilinimu, kurio metu vyksta cheminė DNR molekulės modifikacija. Tai – lyg DNR „įjungimas“, kuris verčia veikti stipriau arba silpniau.
Procesą gali įjungti hormonų poveikis dar bręstant vaisiui gimdoje. Dvynių genai iš esmės yra identiški, tačiau jų DNR metilinimas dėl įvairių priežasčių gali vykti skirtingai. Tirdami šiuos pokyčius mokslininkai ir atrado DNR metilinimo faktorius, kurie lemia homoseksualumą.
„Lytinis potraukis yra esminė gyvenimo dalis, tačiau mes labai nedaug žinome apie jo genetiką molekuliniame lygmenyje. Tikiuosi, kad šis tyrimas leis geriau suprasti, kodėl esame tokie, kokie esame“, – sako daktaras T. Ngunas.
Tiesa, šis atradimas neleidžia nustatyti būsimos vaiko lytinės orientacijos prieš jam gimstant, nes tyrime dalyvavo tik suaugę dvyniai. Tačiau nustačius genetinį mechanizmą, kuris apsprendžia lytinę orientaciją, smarkiai priartėta prie testo homoseksualumui nustatyti sukūrimo.
Akivaizdu, kad yra rimtų abejonių dėl tokio testo moralumo ir jis netgi sukuria galimybę neetiškiems mokslininkams patiems nulemti, kokia bus vaiko lytinė orientacija. Maža to, galutinai išsiaiškinus mechanizmą atsiras galimybė keisti jau suaugusio žmogaus lytinę orientaciją, keičiant jo DNR metilinimą.
Žodžiu, moralinių klausimų tyrimo rezultatai iškėlė daugiau, negu pateikė atsakymų. Tačiau tokie DNR pokyčiai gali vykti ir savaime, dar prieš gimimą ar iškart po jo. Juos gali nulemti ir paveldimumas, tėvų ar senelių gyvenimo būdas.
„Kai kas bijo, kad tokiu tyrimu gali pasinaudoti homofibiški tėvai, kurie ryšis abortui, jei pamatys, kad vaisius turi polinkį į homoseksualumą. Tačiau tyrimo tikslumas tik 70 proc., tad lieka 30 proc. abejonių. Tad bet koks mėginimas panaudoti šį testą homofobiškiems sprendimams pasmerktas nesėkmei.
Homoseksualumas egzistavo visais laikais ir visų tipų visuomenėse. Tai – natūrali žmogaus seksualumo įvairovės dalis“, – leidiniui „Daily Mail“ šio tyrimo poveikį visuomenei komentavo kovotojas už gėjų teises Peteris Tatchellas.
