Nekenčiamiausias Amerikos žmogus – Martinas Shkrelis, gyvybes gelbstintį vaistą pabranginęs 4 tūkst. procentų

Ir dar sako, kad verslininkai nėra godūs ir vagiai. Vagiai tai turiu galvoj, kad ieško įstatymuose spragų, kad tik nesumokėti mokesčių. Na nevisi, bet didžioji dalis. Ir kaip verslininkai gali būti gerbiami, jei taip elgiasi? Kita vertus patentas tiems vaistams seniai nebegaliojantis, bent jau tas pirminis, jei seniai išrasti, tai kodėl kitos farmacijos firmos negamina alternatyvos nesuprantu. Na turiu galvoj, kad aspirina, arba paracetamolį juk gamina visi kas tik nori.

O darbuotojai kitokie?

Visi žmonės yra godūs visi nori gyventi geriau ir visi darytų tą patį jei tik galėtų. O čia konkrečiai JAV sistemoje yra problemos, jog leidžia tokias nesąmones daryti ir nėra uždėtų valdžios "lubų" ar kažko tokio. Nes dabar žmogus yra priverstas pirkt tą vaistą už bet kokią kainą.

Reikia turėti psichologinių problemų, kad taip daryti. Juk galėjo keletą metų iš eilės didinti po truputį, o ne iš karto užkelt.

Šiaip daugiau ta kaina išpūsta. Prieš 13,5 dol. kainai atsiradus jais GSK prekiavo po 1 dol. GSK pardavė teises kitai kompanijai, ji kaina užkėlė iki 13,5, tada teises/įmonę nusipirko straipsnio herojus ir pakėlė dar iki 700 dol. Taip pat pastebėjimas, kad pagal taip kaip JAV veikia sveikatos apsauga, tuos 700 baksų moka draudimo kompanijos, nebent nesi apsidraudęs.

Draudimo kompanijos pinigus gauna ne iš oro, sumoje vis tiek susimoka žmonės.

kai užvemi tokią nesąmonę, tai net bloga pasidaro. Šiaip atrodo mąstantis žmogus, bet išgirsta žodis verslininkas ir staiga užeina kažkoks bukumas. Kelių verslininkų pavyzdys reiškia visi tokie? Tai jei vienas darbininkas užmuša žmogų, tai reiškia visi darbininkai žudikai?

Visiškai sutinku, kad visi žmonės godus, tik kai kurie negauna galimybės to godumo parodyti. Lubų uždėjimas ne visada padės. Viskas priklauso nuo prekės. Jei žmogus gali apsieit be kažkokios prekės, tai jos kainą sureguliuos laisva rinka. Nes jei prekė kainuos brangiai niekas jos nepirks. Bet kai kalba eina apie vaistus kuriems nėra alternatyvos ir kurie yra reikalini gyvybės išsaugojimui. Tada šis variantas gali ir netikti. Turintys sąžinę asmuo pakels kaina nuo 1 dolerio iki 13 dolerių, bet ne daugiau ir čia nieko valstybei nereiks kontroliuoti. Bet asmuo be sąžinės kaip šitas, gali laisvai parduoti vaistu licenzija užsienio įmonei (savo įkurtai) kurioje nėra lubų. Ir tuos vaistus pardavinėti po 800 dolerių + muitas. Ir pirmoji šalys nieko negalės padaryti. Nes pirkti vis tiek reikia (nuo to priklauso gyvybė), o kontroliuoti prekių kainos užsienio valstybėje jie negali. Taip ne tik kad vaistai dar labiau pabrangs, bet ir mokesčius praras. P.S. tai yra JAV, o JAV pasakyti kad kontroliuotu kainas tai tas pats kas pasakyti, kad Europa neberinktu prezidentų per rinkimus. O prezidentus (ar seimą) ištrinktu turtingųjų sluoksnis. Laisva rinka yra JAV pagrindas.

Ne ne apie tai kalbam. Visi darbininkai tinginiai ir veltėdžiai, ar ne? O kurie tokie nėra psichiškai nesveiki. Matyt kažkokia nuoskaudą jaučiu buvusiems darbdaviams, kad tokia nuomuonė apie verslininkus. Jei į temą, tai kaip ten su tais patentais, juk jie pasibaigę?

Problema ne patente, tuos vaistus gaminti gali kas tik nori. Problema tame, kad jų reikia labai mažam skaičiui žmonių, JAV per metus išrašo tik 8-12 tūkst. receptų, todėl neapsimoka leisti jo gamybos, patirti fiksuotas išlaidas, o po to veltis į kainų karus dėl keliolikos tūkst. tablečių. Šitą problemą turi daugelis retų ligų, nuo kitų net vaistų nėra tik dėl to, kad jos retos ir niekas nenori leisti milijonų vaistų kūrimui.

Būtent dėl to buvo iškelta kažkada idėja apie kitokius mokslinių tyrimų finansavimo modelius - kai viską finansuoja valstybė, o įmonės moka licencijos mokesčius už galimybę naudotis pasiekimais. Su medicina tas lengvai padaroma - neturi licencijos - negali gaminti ir pardavinėti produkto. Mainais į mažesnius licencinius mokesčius įpareigojamos įmonės pagaminti ribotus reto poreikio vaistų kiekius.

Kad valstybė remtu kažkokius mokslinius tyrimus ir sau pasiliktu išrastu vaistu patentus yra galimas dalykas, bet... Uždrausti privačioms įmonėms atlikti vaistų kūrimo tyrimus niekas negali, nes vaistus kuria ne vienoje valstybėje, o daugelyje. Jei tu pas save uždrausi vaistu kūrimus privačioje įmonėje, tai ta įmonė persikels į kita šalį kur tavo įstatimai neturi galios. Taip prarasi ne tik didelius mokesčius, bet gali prarasti ir gerus mokslininkus kurie iškeliaus su ta įmonę. Ir jei jie pirmi išras tuos vaistus ir juos už patentuos, liksi ant ledo. Su iššvaistytais mokesčių mokėtojų pinigais. Nes globalizacijoje negali atsiskirti nuo kitu valstybių. Kita problema butu su vakarų šalių pažiūromis į verslą. Versle turi būti sąžininga konkurencija. Jei kažkokia įmonė turi pinigų šaltinį kuris niekada neištuštėja (valstybės biudžetas) tai ta įmonė gali turėti milijoninius nuostolius kasmet ir ne bankrutuoti. Kas sukels nesąžininga konkurencija kitu įmonių atžvilgiu. Ir valstybės monopolį. Kitas blogas dalykas. Praktiškai bet kokia veikla kuri gyvena iš valstybinių lėšų ir kuriai nereikia sukti galvos dėl pajamų, nustoja dirbti efektyviai ir pelningai. Nes tam neturi paskatos. Mano bendradarbis bandė užsisakyti mokama prieiga prie miškų kadastro kuri yra mokama ir kuri priklauso valstybei. Tai valdininkai registravo sutartį elgėsi taip tarsi jie mums daro paslaugą leisdami mums iš jų pirkti informacija. Ir tikrai nebuvo suinteresuoti tą informacija parduoti. Nes jie gyvena iš valstybės biudžeto, o ne parduodami tas paslaugas. Įdomu ar kitaip butu farmacinėje įmonėje išlaikomoje iš valstybės biudžeto ir kuriai nereiktu sukti galvos dėl pajamų?

Finansavimas nebūtinai reiškia , kad yra valstybinė įmonė. Jei, rakim, reikia vaisto - įmonė (privati) gauna užsakymą jį sukurti, pinigai iš valstybės. Sukuria, gauna atlygį. Antrąkart kitam vaistui gali laimėti kita įmonė ar įmonių grupė. Tad labai nieks nepakistų - verslas liktų, konkurencija liktų, tik turtinės/intelektinės teisės pereitų valstybėms.