Tamsioji pornografijos pusė: kas jūsų laukia paskutinėje stadijoje

Sorry, aš rašiau apie neuroninius smegenų tinklus - "нейронные сети мозга". Taip, reik keist programas galvoje - bet galima apsispręsti kas ten bus įrašoma ir ką trinti =)

Jeigu kas nors tikrai nori ar norės padėt kitam įveikti “priklausomybę ir panašiai”. Iš Jūsų svarbiausia reikia tvirto apsisprendimo lydėti tą žmogų iki visiškos pergalės, nors kiek metų tai be užtruktų – niekada nesmerkiant Pačio žmogaus; ir nenuleidžiant rankų. Todėl kas pats šito nepraėjo, tai gal bus sunku tokį tvirtą pasiryžimą turėti padedant kitam. Ir toliau iš viso tik Trys pagalbos punktai: 1. Žmogus turi visada kreiptis į Jūs kai užeina *noras*. Ir Jūs paprasčiausiai prablaškot – atkreipiat dėmesį nuo *noro* prie bet kokio kito gero darbo. 2. Jeigu žmogus *prasižengė* - tai iškarto turi išsipasakot Jums ir neužsiskleist savyje. Ir Jūs paprasčiausiai sakot savo žodžiais - kad gyvenimas nesibaigė: gyvenimas tęsiasi. 3. Padėti surasti veiklą pagal jo sugebėjimus, polinkius ir norus. Ir motyvuoti-skatinti PASTOVIAI laikytis šios veikl-os-ų. Galima norėti už kitą žmogų, ypač jeigu ta veikla ir jam pačiam įdomi. Taip gali ir pats žmogus išlaisvinti, jeigu pakaks vidinės *kažkuo ten*. Bet jei nepakaks – tai kitas žmogus gali padėti atstoti kito vidines jėgas: tik reikia supratimo, kad problema gali plėstis ir gylėt, jeigu nekreipt dėmesio. Todėl tėveliams būtinas - nuoširdumas su vaikais: tik nuoširdus santykiai. Vaikai turi daug neatsakytų klausymų, nuliūdimų, abejonių, išgąsčių – kurių jie negali patys savaime išspręsti: kol kas neturi gyvenimo patirties. Tėveliai gali išsklaidyt visus savo vaikų debesys - bet jei tai neįvyksta: dėję debesys gali tamsėti. Laikui bėgant Tėveliai vis mažiau gali padėt savo vaikams, nes gilėja bėdos, žaizdos, ir kita: aisbergas vienu žodžiu. *prasižengimas* - panaikinus blogio-gėrio sąvoką vien CHAOSAS lieka: tikrai psichologai pakiša kiaulę šioje vietoje. Viską galima įveikti - tik nereikia bijoti: baimė didžiausias stabdys; o tinkama pagalba iš išorės greičiausiai panaikina šitą „baimės iliuziją“. Įsivaizduokit Putiną, sėdinti vakarais su savo Psichologu. Kuris jam pasakoja – kad pulti Ukrainą: nėra blogybė. Tas pats liečia ir Savęs žalojimą – vis tiek ateityje: gailėsiąs; gyvenimas ilgas. Bet jeigu techniškai žiūrėti – tai tiesiog įvyksta: vieno dievo pakeitimas kitu dievu. Jeigu kažkokia yda tapo Man dievu – turiu susirasti: geresnį dievą. Daugelis pasveiksta suradę geresnį darbą, sukūrus šeimą ir radus įdomesnį pomėgi, kaip kultūrizmas ar bėgimas. Tiesiog yra geresnių ir blogesnių dievų – Meilė gyvenimui: vienas iš geresnių dievų. Iš pikčiausiu turbūt bus „Narkomanijos dievas“, kuris visiškai nepripažįsta žmogaus valios. Su mažiau piktais dievais galima dar tartis arba visiškai nuverst. Bet žmogus – kaip Aš: kuris neturėjo jokių dalykiškų dievų. Pirmiausias kandidatas - į durniausių dievų nagus: tokiu buvau; ir nesugebėjau pakeisti blogus dievus į geresnius. Tokiais atvejais tą vietą viduje gali užimti tik Dievas – man kitaip nesigavo: dabar laisvas; bet laikas sugaištas ir ne tik. Galima šaipytis – kiek nori: kol „problema“ nepalies Manęs; ir mano namų.

https://www.reddit.com/r/nofap

Paskutinej stadijoj tiesiog tampa LGBTIQ**** nariais...

stadijoje tampama - enGėju. Dar dažniau jų nemėgsta visokie giliai užsislapstinę savyje esantys gėjai. Aš niekaip nesuprantu iš kur tau toks „butthurt'as“ dėl jų?

Jei turi omeny latentinius, tai jie labiau apsimeta normaliais, bet gina pyderastus, o ne juos puola.

Patirtis kalba?

Straipsnis primena tą svaigimą, jog neva kompiuteriniai žaidimai skatina žudynes.