Mokslininkai paaiškino, kodėl neištikimybė tokia skausminga

Labai geras straipsnis. Puikiai galima įsitikinti, kas vis dar urviniai, o kas evoliucionuoja.

Man prastai su įsitikinimais šiandien, kas evoliucionuoja?

Įsitikinimai, moralės nuostatai (labiau apie perdėtą pavydą). Gyvenimo sąlygos stipriai pasikeitė, tad kodėl turėtų būt požiūris tokspat kaip ir urvinių laikais.

Straipsnyje teigiama, kad pavydo priežastis nuo "urvinių laikų" tebepriklauso nuo lyties. Vyrams - labiau fizinė, moterims - labiau emocinė neištikimybė. Pasisakai už poligamiją ir įvardini kaip evoliuciją?

Vyram svarbu savo vaikus augint. Moterim px nes vistiek visos teises joms priklauso. Mistery solved.

Nelabai kas ir pasikeitė - vaikų išlaikymui vistiek reikia eiti į darbą (na ne mamuto medžioti, bet vistiek negali neiti), tai natūralu jogs instinktas stengtis dėl savo genų perdavimo ir išsaugojimo niekur nedingo.

Manau, viskas kur kas paprasčiau. Pavydas yra grynai visuomeninis dalykas. Genetiniame lygmenyje tiek pas vyrus, tiek pas moterys yra vienas tikslas - pratęsti giminę. Skirtumai atsiranda tada kai reikia ši inkstininkas įgyvendinti. Patinas gali užstatyti vaiką kad ir kiekviena naktį vis naujai patelei, bet patelė negali pagimdyti kiekviena naktį. Tai veda į poligamija, kai yra vienas patinas ir daug patelių. Bet kadangi tiek patinų, tiek patelių tikslas yra pratęsti giminę, o ne seksas. Ne visi patinai gali turėti daug patelių. Liūtas, gali sumedžioti maisto ir apginti daug patelių, bei neturi priešų kurie juos medžiotu. Todėl jis turi daug patelių ir jo pavydas yra didelis, o patelių mažas. Kiti gyvūnai kurie turi daug priešų ir negali apginti daug patelių, turi tik viena patelę. Nes kitaip neapgintu savo palikuonių ir jų neišmaitintu. Yra kita rūšis, kuri neturi daug priešu, bei patinai ir patelės gali išgyventi vieni, todėl susitinka tik rujos metu ir daugiau nebendrauja. Yra beždžionių rūšis kuri gyvena bendruomeniškai ir išgyventi gali tik visų bendromis pastangomis, todėl ten iš vis nėra porų. Kas kada nori, tas su artimiausiu bendruomenės narių lytiškai ir bendrauja. Ir nėra jokio pavydo. Tas pats ir su žmonėmis. Svarbiausia yra visuomenės tvarka ir kaip lengvai galima užauginti palikuonis. Yra šalių kur žmonų gali turėti tiek kiek sugebi finansiškai išlaikyti. Kadangi tokiose šalyse gyventi sunku ypač moterims vienoms išgyventi, joms būtina susirasti turtinga vyrą, nesvarbu kiek jis turi žmonų. Kitose šalyse, kur vienam išgyventi sunku, jau nekalbant apie keleta žmonų, ten vyrauja porų tradicija. Ir pavydas daugiau būna abipusis. Aukšto pragyvenimo šalyse kur ir vienas gali išauginti palikuonius, yra daug feminisčių kurios vienos augina vaikus. O vyras reikalingas tik jo padarimui. Todėl pavydas yra tik priemonė sėkmingai išauginti palikuonis esamomis ekonominėmis ir visuomenės sąlygomis. Nuo ekonominių ir visuomeninių sąlygų priklauso kas ir kiek pavydi. Nes jų svarbiausias tikslas pratęsti sėkmingai giminę.

O kaip jos isvengia kraujomaisos?

Liutai patinai nemedzioja. Ta daro pateles. O liuto priesas yra kitas patinas, kuris gali ji nuvyti nuo pateliu ir ispjauti jo liutukus.

Išvados tokios... primityvokos. Prigalvočiau daugiau paaiškinimų, ir visai ne urvinių. Moteris jaučiasi saugi, sėkminga ir laiminga tik tuomet, jei pati sau yra graži ir seksuali. Jei vyras rezga romaną – vadinasi, ji tokia nėra. Vaikai užaugs, vyras išeis pas jaunesnę, o ji sulaukusi 40-50 metų liks vieniša močiute, kurios vertė bus matuojama numegztomis kojinėmis berymant prie lango ar žiūrint kvailus serialus. Tai, kad vyras kur nors klube nusikabins vienadienę plaštakę, bet ryte grįš pas ją – anokia tragedija, greičiau kaip tik pliusas. Tuo tarpu vyro savivertė labai siejasi su šaunumu, ypač lovoje. Tai, kad kitas vyras įsibrauna į jo teritoriją, iškart kelia abejones, ar jis tikrai pats šauniausias, ar tas kitas nesugeba kažko daugiau, geriau, šauniau. Na, o pradinė priežastis yra grynai biologinė, ir artimiausius dešimtmečius (kol nemokėsime ar nenorėsime vaikų auginti kaip broilerių fermose ar kaip kopūstų šiltnamiuose) išliks visiškai racionali. Vyras gali daugintis kada tik nori ir sugeba. Iš moters aktyvaus gyvenimo (seksualinio, karjeros, laisvalaikio) pastojus iškrenta nuo keleto mėnesių iki keleto metų (jei ji augina vaiką pati ir tam skiria daug dėmesio). Vadinasi, H. sapiens patinas, įsileidęs į savo teritoriją kitą patiną, rizikuoja likti be patelės 10-20% jos aktyvaus gyvenimo trukmės. Tuo tarpu moters interesas yra turėti patikimą partnerį tam pačiam laikotarpiui, kuris dalintųsi atsakomybe ir pastangomis, komfortą teiktų šeimai, o ne meilužei. Ir tik antraeilis dalykas, ką jis veikia naktimis, jei tai nekelia pavojaus šeimai. Galų gale, dar viena priežastis yra ta, kad vyrai ir moterys siekia skirtingų tikslų ir sieja skirtingus lūkesčius su seksu bei šeima. Vyrui nereikia šeimos taip kaip sekso! Jam kaip tik naudinga turėti partnerę, kuri „yra tik jo“, tačiau kuri nekelia ilgalaikių tikslų ir nereikalauja įsipareigojimo. Jam tiesiog reikia stabilių lytinių santykių. Jis žino, kad į „savo“ moters guolį įleidęs konkurentą, jis rizikuoja kitos pastovios partnerės nesusirasti mėnesių mėnesiais. Moteriai nėra svarbu, nuo ko pastoti, ir kiek dar moterų pastos nuo jos partnerio. Jai rūpi materialinė šito reikalo pusė. Jeigu jos partneris – koks nors šeichas, kuris sugeba išlaikyti pusę miesto moterų su vaikais, tai tegu jis ir miega su visom iš eilės – svarbu, kad mylėtų būtent ją labiausiai.