Rimtas įspėjimas: užkrėstos erkės plinta naujose teritorijose (5)
Atlikę tyrimą ekspertai perspėja visuomenę apie erkių plitimą ir jų pernešamų ligų grėsmę. Susirūpinti turėtų ir tie, kuriems anksčiau šis pavojus negrėsė.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Gamtos mokslų fakulteto (GMF) profesorius Algimantas Paulauskas daugiau kaip penkiolika metų aktyviai tyrinėja parazitus ir jų pernešamas ligas tiek gyvūnams, tiek ir žmonėms. Atlikęs tyrimą, prof. A. Paulauskas įspėjo, kad didėjantis erkių paplitimas graso baisiomis ligomis.
„Darbų ciklas skirtas erkių pernešamų patogenų bei jų vektorių (uodų, blusų, erkių) ir šeimininkų molekuliniams-genetiniams tyrimams bei patogenų identifikavimui. Tai itin aktuali tema, kadangi sergamumas erkiniu encefalitu, Laimo borelioze ir kitomis parazitų sukeliamomis ligomis pasaulyje per pastaruosius tris dešimtmečius padidėjo beveik keturis kartus“, – konstatavo mokslininkas.
Tam didžiausią įtaką, pasak VDU Biologijos katedros mokslininko, turi keli veiksniai: padidėjo pačių erkių populiacija ir atsirado naujai infekuotų erkių. A. Paulauskas pasakojo, jog taip atsitiko dėl to, kad daugėja nešienaujamų pievų ir nedirbamų laukų, įsigaliojo draudimas deginti seną žolę, tačiau labiausiai įtaką erkių suaktyvėjimui padarė klimato kaitos pokyčiai.
„Tiriant Baltijos regioną pastebima tendencija, kad erkių (D. reticulatus) paplitimas pasislinko į šiaurę ir erkės šiuo metu aptinkamos pietinėje Latvijos dalyje. Nenuostabu, erkių paplitimas ir gausumas priklauso nuo šioms erkėms tinkamų sąlygų, todėl jos užima vis naujas, joms palankias buveines, ten, kur palankiausia aplinka“, – pavyzdį, kaip erkės „persikrausto“ į vietoves kur anksčiau nebuvo aptinkamos, pateikia mokslininkas.
Skausminga problema
A. Paulausko teigimu, sergamumas erkiniu encefalitu ir Laimo borelioze yra skausminga asmens ir visuomenės sveikatos problema įvairiose Šiaurės pusrutulio regionuose, įskaitant daugumą Europos šalių, todėl vis daugiau pasaulio mokslininkų tam skiria savo dėmesį ir tyrimų šioje srityje daugėja. Tiesa, Lietuvoje kol kas nepakankamai tiriami erkių pernešami patogenai (vien borelijų Europoje šiuo metu yra 18 tipų), o jų identifikavimui būtina taikyti naujausius molekulinius metodus.
VDU Biologijos katedros vedėjas juokauja, kad ilgai tokia situacija nesitęs, nes vien šiuo metu vadovauja penkiems biologijos doktorantams, kurie įsitraukia į tyrimus. O tirti yra ką – erkių platinamos ligos plinta, nes pačios erkės užsikrečia nuo skirtingų gyvūnų.
„Pavyzdžiui, erkė, įsisiurbusi į paukštį, kuris grįžo po žiemos iš Afrikos ten pasigavęs kokį užkratą, užsikrečia pati, o vėliau gali užkrėsti ir žmogų“, – apie naujai infekuotas erkes, kurios Lietuvoje nebuvo iki šiol žinomos ir „atsikraustė“ iš Pietų ar centrinės Europos, pasakoja A. Paulauskas.
Kuria diagnostinę sistemą ir skiepus
Pats A. Paulauskas moksliniams tyrimams, už kuriuos šiais metais buvo įvertintas vardine Lietuvos mokslų akademijos Pranciškaus Šivickio premija už darbų ciklą „Parazitų ir jų šeimininkų genetinės įvairovės tyrimai“, organizavo ekspedicijas ir rinko lauko medžiagą Norvegijoje, Švedijoje, Suomijoje, Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje, Slovakijoje, Slovėnijoje, Ispanijoje, Rusijoje.
Darbų cikle atlikti tyrimai, pasitelkiant naujausius molekulinius metodus, pirmą kartą leido nustatyti Skandinavijos ir Baltijos šalyse erkių ir kitų ektoparazitų platinamus naujus patogenus, įvertinti jų naujas paplitimo teritorijas, skirtingų rūšių tarpinių ir galutinių šeimininkų genetinės įvairovės vaidmenį platinant įvairius ektoparazitų pernešamus žmogui ir gyvūnams pavojingus parazitinių ligų sukėlėjus.
Dabar, pasak mokslininko, vyksta tyrimai ieškant skiepų nuo Laimo boreliozės ir ieškoma būdo kaip greitai ir tiksliai nustatyti ar įsisiurbus erkei ji buvo pavojinga ir sukels kokią nors ligą ar ne. „Žmogus, išsitraukęs erkę ir pralaukęs 24 val. periodą, kada užkrėtimas išryškėja arba ne, neturi greitos galimybės tai sužinoti. Jam patariama laukti ir stebėti ir tik pasirodžius simptomams (išryškėjus dėmei, pakilus temperatūrai ir t. t.) pradedamas gydymas“, – patikslina mokslininkas.
A. Paulauskas pasakoja, kad viena iš mokslinių problemų, su kuria susiduriama – būtent greitos diagnostikos trūkumas. „VDU su Lietuvos ir Vokietijos biotechnologijos institutais šiuo metu tiria ir ieško paviršinių baltymų, kuriais būtų galima operatyviai ir tiksliai nustatyti – žmogus užsikrėtė ar ne ir kokio tipo liga iškart po įsisiurbimo“, – apie šiandieninius tyrimus pasakoja VDU Biologijos katedros vedėjas A. Paulauskas.
Mokslininkas taip pat kuria ir vakciną Laimo boreliozei, prieš kurią šiai dienai skiepų Lietuvoje kol kas nėra. „Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) skiepai prieš Laimo ligą yra, tačiau ištirta, kad ten gyvena tik vienos rūšies Laimo ligos sukėlėjas, kai Lietuvoje šiuo metu esti 18 tipų, todėl toks skiepas Lietuvoje bevertis“, – akcentuoja A. Paulauskas.
Mokslininkas mano, kad skiepai prieš Laimo boreliozę Lietuvoje turėtų būti, nes užkrėstų erkių kiekis tik didėja. Šiuo metu Laimo ligos užkratą turinčių erkių yra apie 2 proc., tačiau, tyrimų duomenimis, beržynuose, lapuočių miškuose jų yra apie 18 proc. ir šie procentai kasmet tik didėja.
