Norėdamas sužinoti žmogienos skonį, vyras paaukojo savo koją (Video)(N-18)

Ne.

Kas ne?

„Ar kada nors esate susimąstę, kokio skonio yra žmogaus mėsa?“ Man maisto taip netrūksta, kad mąstyčiau apie žmogieną...

Tikrai taip. Yra teke girdeti apie kanibalizmo atvejus karo metu. Net sunku isivaizduoti, ar pavyktu perlipti per save, net ir pacioi ekstremaliausioi situacijoi

Nustebtum, kaip lengvai liuokteltum

Iš kur žinai?

Lietuvis. Gi negali nezinoti...ir nepatarti (dar pridures, kad tai is savo ar draugu, pazystamu patirties). Viskas visada 100% info.

Žmonijos istorijoje tokių atvejų daugiau nei gana buvo ir yra, tad, tardamas, kad prelegentas jaunas (sprendžiu ir iš rašybos klaidų), leidžiu sau tarti, kad ir ekstremalių situacijų nedaug patyręs ir apie savo reakcijas gali kalbėti grynai hipotetiškai.

Taip, pasitaiko. Bet nieko daugiau. Per Holodomorą Ukrainoje mirė milijonai žmonių, nors aplinkui mėtėsi negyvi kūnai. Kanibalizmas tais metais iš tikrųjų buvo gerokai dažnesnis nei paprastai. Bet tik tiek. Milijonai žmonių kanibalais netapo ir numirė iš bado.

Niekas nesako, kad kanibalizmo griebtųsi kiekvienas, tingintis nueiti iki parduotuvės. Tačiau badas – ne brolis. Ir tie milijonai, kurie per žmonijos istoriją baigė dienas, pratęsdami savo gentainių būtį, ar patenkindami religinius poreikius, tai įrodo. Tačiau mano pirmojo komentaro akcentas buvo tas, kad žmogaus, neatsidūrusio ekstremalioje situacijoje, teiginiai apie tai, ką jis darytų ar ko nedarytų, yra menkai paremti ir lieka tik teiginiais. Pareiškimai „visada/niekada“ sukelia atlaidžią šypseną.