Mokslininkai: protingi žmonės linkę būti vienišiais

Manau, kad čia ne visiškai teisingai parašyta. Tam, kad bendravimas teiktu pasitenkinimą, dalykai apie kuriuos bendraujama turi dominti visus pokalbio dalyvius. Čia ir atsiranda problemos. Nes keičiantis asmens protiniams sugebėjimams keičiasi ir dalykai kurie ji domina. Kai kuriuos domina tik kaip greičiau ir pigiau nusigerti. Todėl jie turi savo draugų ratą. Kuris gal nėra didelis, bet jis yra. Kitus domina muštinės ir tik galvoja, kaip prie ko nors prisikabinti ir pasimušti. Trečius domina tik kaip plačiau pasidauginti ir pratęsti savo giminę. Tokių yra daugiausiai, todėl jų grupės didžiausios. O itin protingus asmenys domina informacija ir žinių kaupimas, nežinomų dalykų atskleidimas. Bet tokio intelekto žmonių yra nedaug ir dar blogiau yra tai, kad pasaulyje yra daug ir įvairios informacijos. Vieni susižavį matematiką. Kiti chemija, fizika, astronomija, programavimų ir t.t. Kas dar labiau susiaurina bendravimo temų sąrašą tarp tokių asmenų. Dėl to nebelieka su kuo bendrauti dominančia tema. Bet jiems tai nekelia problemų, nes temos kurios juos domina gali būti nagrinėjamos ir esant vienam. Žinoma, yra asmenų kurie turi bendravimo priklausomybių ir jie gali bendrauti bet kokia tema, bet kokiu metu. Svarbiausia bendrauti.

Genijus nelygu genijui. Viena gali vadinti genijumi, nes jo visu draugų pažymių vidurkis neviršija 8, o jo siekia 10. Kita gali vadinti genijumi, nes jo draugų pažymių vidurkis yra 10, o jis jau turi universitetini daktaro laipsnį. Pirmam genijui bus lengviau bendrauti su savo draugais, nes turės apie ką kalbėti. Antrajam bus daug sunkiau bendrauti, nes vargu ar ras bendra kalba.