- Kalbant teoriškai, ar galima apeiti surogatinės motinystės draudimą Lietuvoje?

- Dėl pačios procedūros atlikimo – tai priklauso nuo pagalbinį apvaisinimą atliekančių įstaigų veiklos skaidrumo. O jei procedūra atlikta kitoje šalyje, pvz., Rusijoje, ir gimdo surogatinė mama? Turbūt patartų geras teisininkas.

Teisinis reglamentavimas reikalingas

Išsamų pranešimą apie surogatinę motinystę parengė ir tarptautinė konferencijoje Kazachstane pristatė Klaipėdos m. pirmojo notarų biuro notaras Marius Stračkaitis. Visą tekstą galite rasti čia, o žemiau paaiškinami svarbiausi argumentai bei teisinis reguliavimas kitose šalyse.

Lietuvoje atlygintina surogacija galėtų būti prilyginta prekybai žmonėmis ir taikomos baudžiamosios atsakomybės priemonės (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 147 str. „Prekyba žmonėmis“ (baudžiama laisvės atėmimu nuo 2 iki 10 metų); baudžiamojo kodekso 157 str. „Vaiko pirkimas arba pardavimas“ (baudžiama nuo 3 iki 12 metų)).

Užsienio valstybės

– Užsienio valstybėse daugiausia įstatymais yra bandoma sureguliuoti iš surogacijos kylančias problemas, susijusias su civiliniais klausimais: tėvystės nustatymu, vaiko pilietybe, įvaikinimu ir pan. Tačiau pagrindinis valstybių keliamas klausimas yra susijęs su tuo, ar surogacija turėtų būti uždrausta kaip reiškinys, prieštaraujantis gerai moralei ir visuomenėje nusistovėjusioms normoms, ar priešingai – ją reikėtų legalizuoti, sureglamentuojant su šia technologija susijusius klausimus.

Akademikai sutaria vienu klausimus – šios srities palikti įstatymiškai nesureguliuotos negalima. Tokios pačios pozicijos laikosi ir teismai. – Tose šalyse, kur surogatinė motinystė yra leidžiama, yra nustatyti du teisiniai požiūriai:

1) visos teisės į kūdikį, kurį pagimdė surogatinė motina, priklauso kūdikio genetiniams tėvams;

2) genetiniai tėvai gali būti registruoti kūdikio tėvais tik sutikus surogatiniai motinai.

– JAV dauguma valstijų turi išleidusios savo įstatymus, susijusius su surogacija, tačiau teisinis reglamentavimas varijuoja nuo visiško surogacijos draudimo ir jos kriminalizavimo iki pakankamai liberalaus požiūrio (vienose valstijose (Mičigano, Vašingtono, Kolumbijos) – griežtai uždrausta; kitose – griežtai reglamentuojama (Arkanzase, Floridoje, Ilinojuje, Nevadoje, Teksase, Jutoje, Virdžinijoje. Liberalus požiūris – Alabamoj ir Ajovoj).

– Europos Sąjunga: net 19-oje iš 28 valstybių valstybių narių nėra surogacijos sritį reglamentuojančių įstatymų (2008 m. duomenimis). Šešiose valstybėse surogacija yra uždrausta, keturiose iš jų numatyta baudžiamoji atsakomybė. Griežčiausiai už surogaciją yra baudžiama Italijoje. Italijoje šios veiklos subjektu yra pripažįstami tarpininkai, vaisingumo klinikos ir jose dirbantys gydytojai. Šiems asmenims už surogacijos procedūros organizavimą ir įgyvendinimą numatyta laisvės atėmimo bausmė nuo 3 mėnesių iki 6 metų ir bauda nuo 600 000 iki 1 000 000 eurų.

Tarpininkai, kaip nusikalstamos veikos subjektai, yra pripažįstami ir Prancūzijoje. Vokietijoje įstatymai baudžiamąją atsakomybę numato tiems, kurie atlieka dirbtinio apvaisinimo procedūras surogatei. Vienintelėje Portugalijoje baudžiamoji atsakomybė yra numatyta ir surogatei. Nei vienos iš minėtų valstybių įstatymuose nėra konkrečiai įvardijama, kas laikoma nukentėjusiuoju pagal šią nusikalstamą veiką. Surogatinė motinystė uždrausta Austrijoje, Lenkijoje.

– Liberalus požiūris į surogaciją yra Jungtinėje Karalystėje, Graikijoje, Danijoje. Šiose šalyse yra leidžiama altruistinė surogacija, tačiau ji griežtai reglamentuota. Graikija iš šių šalių išsiskiria tuo, kad poroms, siekiančioms pasinaudoti altruistine surogacija, pirmiausia reikia gauti teismo leidimą. Toks reikalavimas įsigaliojo nuo 2002 m., siekiant geriau užtikrinti surogačių teises bei įvertinti, ar moteris sutinka tapti surogate laisva valia ir niekieno neverčiama. Graikijoje, priešingai, nei kitose valstybėse, yra numatyta ir baudžiamoji atsakomybė tiems, kurie nesilaiko Graikijos įstatymų, t.y. siekia pasinaudoti surogacija, už atlygį tarpininkauja tarp surogatės ar būsimųjų tėvų, skelbiasi už atlygį sutinkančios tapti surogatėlis.

– Altruistinė surogacija leidžiama: Australijoje, Didžiojoje Britanijoje, Danijoje, Ispanijoje, Kanadoje, Nyderlanduose ir kai kurios JAV valstijos, Gruzijoje, Švedijoje.

– Atlygintinė surogacija leidžiama: Ukrainoje, Rusijoje, Indijoje, Čekijoje, Pietų Afrikoje.

– Belgijoje, Airijoje ir Suomijoje surogatinių motinų dalyvavimas nevaisingumo gydymui nėra sureguliuotas teisės aktais, tačiau egzistuoja praktikoje.

– Indijoje surogacija legalizuota nuo 2002 m. („reprodukcinio turizmo“ šalis). Izraelyje, kaip ir Indijoje, leidžiama bet kokios rūšies surogacija (tačiau visos surogacijos sutartys privalo būti patvirtintos teisme; sutikimas dėl surogatinės motinystės turi būti patvirtintas specialaus komiteto, susidedančio iš socialinių darbuotojų, gydytojų ir religinių veikėjų.). Izraelis – pirmoji valstybė pasaulyje, kuri valstybės lygmeniu ėmėsi reguliuoti šią prieštaringai vertinamą sritį.

– Įstatymai Armėnijoje, Kirgizijoje nustato standartus, kad surogatinės motinos neturi teisės atsisakyti atiduoti kūdikį asmenims ar susituokusioms poroms, kurie naudojo apvaisinimo technologijas ir yra sudarę susitarimą. Specialūs šių šalių įstatymai numato surogatinių motinų atsakomybę šioms pažeidus sutarties sąlygas.

Komentarai (4)