Akys pavargsta nuo kompiuterio? 20-20-20 taisyklė leis išvengti didesnių nemalonumų

Mano patarimai: 1. Išjunkite monochromatinį šviesų foną. Vietoje baltos – pastelinė žalsva, melsva ar rusva (tik ne grynos R/G/B spalvos atspalvis). Foninis apšvietimas turi švelniai aktyvuoti visų trijų spalvų receptorius. Visiškai pilki atspalviai blogai, nes jie provokuoja spalvines iliuzijas (joks monitorius nesugeba teisingai imituoti „balto triukšmo“! smegenys jaučia, kad šviesos spektras nėra pasiskirstęs tolygiai, bet nesugeba identifikuoti komponentų). Tuo pačiu minimizuosite atspindžius, sumažinsite kontrastą su aplinka (mažiau darbo vyzdžiui!), aiškiau suvoksite objektus (ypač savo pirštus) periferijoje, ant klaviatūros ar pelės. Ekranas turi būti šviesesnis už aplinką (juk jis šviečia, negi ieškosime tamsių raidžių tamsiame fone?), bet ne tiek, kad nuo jo kristų aiškus jūsų šešėlis. T.y. ne tiek, kad žmogus už jūsų galėtų skaityti laikraštį. Priešingu atveju, per daug apšviesite pačią akį ir efektas gausis lyg bandytumėte naktį iš šviesaus kambario pro langą įžiūrėti kiemą. Šviesūs objektai tamsoje šviečia, tamsūs objektai už akinančio šviesos šaltinio tiesiog pasislepia. Įskaityti simbolį, sudarytą iš tamsos „skylių“ akinančioje šviesoje sudėtinga... Įsivaizduokim žydrą arba geltoną pikselį šviesiame fone. Akis stengsis jį ignoruoti kaip atsitiktinę šiukšlę. Įsižiūrėję geriausiu atveju pamatysime kitokios spalvos (tarkim, geltonos) taškelį, bet ne užgesintą mėlyną lemputę. 2. Tekstas irgi neturėtų būti kontrastingas, visiškai juodas arba R/G/B. Visiškai juodas arba visiškai mėlynas tekstas šviesiame fone „raižo“ akis spalviškai kontrastingais kontūrais. Gamtoje tokių nebūna, todėl ryškūs kontūrai sukuria „teksto plokštumos“ iliuziją ir verčia lęšiuką fokusuotis židinio nuotoliu, kuris nesutampa su binokuliariniu fokusu. Sąmoningai neįžiūrimas žalsvas ar melsvas subpikselių „šešėlis/bluras“ tokį gylio efektą panaikina. Be to, nepamirškim, kad skirtingo ilgio bangos turi šiek tiek skirtingas optines savybes įprastoje aplinkoje, todėl kai yra ryškūs skirtingų R G B komponentų kontūrai, akys nesugeba apsispręsti, į kurį fokusuotis. Be to, praeito punkto argumentas: blyškus antialiasingo/cleartype subpikselis veikia kaip optinis barjeras tarp šviesaus fono ir tamsaus objekto. 3. Šriftas aiškiai pabrėžtomis vertikaliomis linijomis, minimaliai dekoruotas, ritmingas, artimas monospace sans-serif. Aukštis – kaip 1.2–1.5 laikraščio eilutės. Akis turi aiškiai identifikuoti pastraipas, eilutes, žodžius ir sakinius pagal bendrą formą. Eilutės plotis – toks, kad būtų galima be vargo skaityti pilnus sakinius, žvilgsnį slenkant tik vertikaliai. Geras komforto kriterijus – kuomet dėmesio perkėlimas nuo teksto prie objektų aplink (puodelio, televizoriaus, popieriaus lapo, klaviatūros, pašnekovo) nereikalauja pastangų ir iš esmės tekstą galima nepertraukiamai skaityti periferiniu regėjimu. Tekstą redaguoti mažiau vargina tamsiame fone (tuomet ir likusi aplinka – meniu, mygtukai – turi būti tamsi). Šiuo atveju tekstas gali būti ir šviesiai pilkas, žydras, žalsvas. Simbolių formai aktualiau ne ritmika ir vertikalios linijos, o atskirų simbolių charakteristikos – švelnūs serifai, išraiškingos h,g,q,y,a uodegėlės. Rašant ar redaguojant, periferine rega turi būti lengvai sekamos ne tiek ištisos frazės, sakiniai ar pastraipos, kiek konkretūs simboliai. Nenorime palikti rašybos klaidų, o stilių suredaguosime skaitymo režimu. UI. Langai, ornamentai, mygtukai, animacijos neturi užgožti esmės, blaškyti dėmesio. Velniop spalvas. Minimizuoti dydį. Funkcinių elementų kontūrai turi būti lengvai suvokiami, bet nekontrastuojantys (velniop Metro! velniop Material!). Dažniausiai naudojami pelės UI elementai turi būti ties fiziniu ekrano kraštu (langai maksimizuoti), kad taikantis pele nereikėtų akimis sekti jos žymeklio ir gaudyti atskirų pikselių. Įžambių ar suapvalintų kontūrų, neaktyvios erdvės pačiuose kraštiniuose ar kampiniuose pikseliuose turi absoliučiai nelikti, nes lengviau pele pataikyti į 1x1 pikselį kampe nei 64x64px plotą, atitrauktą nuo kampo per 1px. Animacijos ir garsai turėtų būti išjungti, kad netrikdytų be reikalo. Jo, ir pritariu straipsnio rekomendacijoms. Visi argumentai apie neblizgų ekraną (jomajo, kodėl dabar madoj tik blizgantys?), aplinkos apšvietimą, žvilgsnio nukreipimą nuo „teksto pikselių“ iš esmės sako tą patį. Mūsų akys nėra pritaikytos įtemptai žiūrėti į vieną tašką ignoruojant aplinką. Kuo mažiau bereikalingų ryškių detalių, tuo akims mažiau vargo adaptuotis. Reikalingas kontrasto iliuzijas ir papildomus vizualinius orientyrus smegenys susikurs pačios lengviau, jei joms netrukdysime.

Kokybišką (ryškų, aiškiomis spalvomis, geru kontrastu) matinį ekraną sunkiau pagamint, nei blizgų. T.y. jie tiesiog brangesni. Ir dažniausiai brangesni laptopai yra su matiniu ekranu. Šiaip, kas ilgai sėdit prie teksto, siūlau pamėgint f.lux. Tikrai neblogas daiktas, prisitaikantis prie paros laiko.

Arba šiaip laminatas. Ir ežiukui aišku, kad celofanu apvilktas dokumentas negali paryškėti. Trečia – įvaizdis. Mums bet kas blizgančio asocijuosi su prabanga ir švara. Pastelinės spalvos, šiurkštūs paviršiai – „kaimas“. Ant matinio paviršiaus ne taip matosi dulkės, įbrėžimai, pirštų antspaudai – užtat kaip solidžiai „spindi“ tobulas stiklas! Aš ir taip, po velnių, žinau, kad mano monitorius apčiupinėtas, aptaškytas kava ir apkratytas cigarečių pelenais. Išjungus paveiksliukus, ant mano darbo įrankio nebelieka jokios prabangos, tai kam tas glamūras? Va, verčiau tie gamintojai padarytų ką nors, kad monitorius netrauktų dulkių...

Nereikia laikyti didžiulių kompanijų, komplektuojančių kompiuterius, idiotėmis. Jos tikrai tokios nėra. Jos elementariai mato kokiems ekranams yra paklausa. Lyginant pigius matinius ir pigius blizgančius - vaizdas tikrai aštresnis ant blizgančių. Tas smulkus matinių ekranų "smėliukas" ant paviršiaus atima ryškumo. Ir tas tavo palyginimas blizgaus ekrano su celofanu apvilktu dokumentu - netinkamas. Blizgus ekranas yra būtent niekuo neapvilktas, o matinis - apvilktas. Užpurškus beleko ant ekrano - neįmanoma neprarasti ryškumo. Aš pats esu už matinius, kitokių nenaudoju, bet aš visiškai suprantu, kodėl jie yra daromi blizgūs. Tik gal pikta, kad pasirinkimas matinių - labai jau mažas.