Prasidėjus paskutiniam vasaros mėnesiui norom nenorom kai kurie jau pagalvoja apie artėjančio derliaus gėrybes, ypač šviežias lietuviškas daržoves. Tiesa, lietuviai, anot endokrinologo prof. habil. dr. Gintauto Kazanavičiaus, ne tik vis dar nepakankamai valgo daržovių, bet ir nepakankamai vertina kelis augalus ir nė nenutuokia apie jų stulbinamą poveikį.

„Fantastiška daržovė, – taip paprastą moliūgą įvertino G. Kazanavičius, – Moliūgas turi daug ląstelienos, skaidulinių medžiagų, kurios reikalingos žarnynui“.

Ne paslaptis, jog moliūgas garsėja, kaip daržovė, kuri praturtinta karotino, be to, yra ir vitaminų C, B, B2, PP, E, D, taip pat reto vitamino T, kuris pagreitina apytakos procesus organizme. Taip pat yra nemažai kalio, fosforo, kalcio, magnio, vario, kobalto, iš visų daržovių moliūgų vaisiuose daugiausia geležies, skatinančių kraujo gamybą, todėl patiekalai iš moliūgų rekomenduojami sergantiems mažakraujyste, ateroskleroze.

Moliūgai padeda virškinti, nes jų ląsteliena nepluoštinė, gerai suverda ir lengvai organizmo pasisavinama. Ši daržovė taip pat naudinga susirgus kepenų, inkstų ligomis, reguliuoja virškinimą, padeda išvengti širdies kraujagyslių ligų ir hipertonijos. Moliūguose taip pat yra daug pektino, kuris šalina cholesterolį.

Saugo nuo vėžinių ląstelių

Bet svarbiausia, anot G. Kazanavičiaus, yra tai, kad moliūgas turi labai gerų antioksidacinių savybių – antioksidacinis poveikis mažina vėžinių ląstelių atsiradimą, neleidžia vykti procesams, kurie yra patologiniai.

„Kodėl lietuviai neverda moliūgų sriubų? Juk tai pačios geriausios sriubos, o ir padaryti galima įvairiausiais būdais – ir užpildo skrandį, ir taupo pinigus“, – moliūgų privalumus vardijo G. Kazanavičius. Ypač moliūgai turėtų sudominti vyrus, mat moliūgų sėklų aliejus labai tinka vyrams dėl prostatos hiperplazijos, kuri gali baigtis prostatos vėžiu.

„Kiekvieną dieną vyksta mutacijos ir atsiranda vėžinių ląstelių, o antioksidantai blokuoja tą poveikį. Be to, nepamirškime, kad moliūgų sėklos – pirmas vaistas vyrui. Yra visokių preparatų nuo prostatos išvešėjimo – o jūs pavalgykit moliūgų sėklų, pamatysite. Ypač jeigu vyrui virš 50 metų, rekomenduoju rytais dėti moliūgų sėklų į košę, ar valgyti patį moliūgą. Jeigu kas netiki, tegu tie, kam sunku šlapintis pavalgo moliūgų – po savaitės jau kitaip siusios“, – įtikinėjo endoktrinologas.

Lietuviai moliūgų nemoka paruošti?

Tiesa, jis sutiko, kad nemažai lietuvių tiesiog nežino, ką daryti su nusipirktu moliūgu, nemoka jo skaniai pagaminti. Tiesa, mokslininkas ragino nebijoti eksperimentuoti, mat moliūgas esą yra ypač universali daržovė – ją galima valgyti ir termiškai neapdorotą.

„Kai kam tas skonis gal primins muilą, o kitiems patiks. Skonio reikalas. Bet aš apkeliavau daug šalių ir tikrai galiu pasakyti, kad yra daugybė tikrai puikių būdų gardžiai paruošti moliūgą – galima marinuoti, rauginti, kepti, trinti, sėklas skrudinti ar džiovinti. Tiesą pasakius, tiks ir tos jau išlukštentos, kur parduodamos pakeliuose.

Tiesiog Lietuvoje užmiršta, nes daug kur nėra skaniai pagaminama. Žmonėms norisi saldaus, o moliūgas nėra saldus. Bet pažiūrėkite į prancūzišką virtuvę – ką daro prancūzai? Jie verda puikiausias moliūgų sriubas – ir skanu, ir sveika. Ne veltui sakoma, kad Viduržemio jūros virtuvė – viena sveikiausių. O juk moliūgas Lietuvoje auga kuo puikiausiai“, – sakė G. Kazanavičius.

Jo teigimu, Lietuvos restoranai ir ne tik turėtų jau dabar pagalvoti apie artėjantį rudenį, kai rugsėjo pabaigoje turėtų būti sunokęs pirmas didžiųjų moliūgų derlius. „Tegu restoranai skiria daugiau dėmesio gardžiajai, sezoninei virtuvei, pasimoko iš kitų šalių. O ir namuose galima drąsiai mėginti. Mėgstate kugelį ar blynus? Įtarkuokite trečdalį moliūgo – bus minkštesni“, – sakė endokrinologas.

Jis pabrėžė, kad net kai kurios ne taip seniai prigijusios šventės gali išpopuliarinti moliūgą. Pavyzdžiui, vietoje to, kad burnotų dėl neva iš užsienio primestų švenčių, tokių, kaip Helovinas, kai kurie lietuviai galėtų jomis geriau pasinaudoti ir daugiau valgyti moliūgų, nuo kurių neatsiejamos helovino linksmybės.

„Kažkodėl iš moliūgų Helovino metu tik daro baidykles, o geriausią dalį išmeta, nors nereikėtų – juk galima net natūralias tyreles pasidaryti. Be abejonės – Helovinas gali būti naudingas moliūgo populiarinimui, tik reikia matyti ne tik tą išskaptuotą baidyklę, bet ir tai, kas viduje“, – pabrėžė mokslininkas.

Sveikiausi - tinkami deriniai

Dietologai praturtinti moliūgais mitybą dažnai rekomenduoja visiems žmonėms, turintiems antsvorio. Moliūgų dieta padės efektyviai sulieknėti ir nepadarys jokios žalos sveikatai. Moliūgų dieta gali padėti ne tik atsikratyti papildomų kilogramų, bet ir sustiprinti sveikatą. Šios dietos racionas gali būti pakankamai įvairus ir sotus – iš moliūgų galima pagaminti daugybę skanių bei naudingų patiekalų. 100 g moliūgų minkštimo turi vos 23 kcal. Tai reiškia, kad moliūgai turi net mažiau kalorijų už kopūstus, kurie paprastai laikomi dietinių daržovių lyderiais.

Kiekvieną dietos dieną leidžiama suvartoti 1000 – 1200 kcal, tuomet svoris stabiliai kris. Tačiau svarbiausia, kad laikantis šios dietos rekomendacijų, antsvoris nesugrįš. Moliūgų dieta padeda per savaitę atsikratyti 3 – 4 kg svorio. Dietologai tokį lieknėjimo tempą laiko optimaliausiu.

Tiesa, G. Kazanavičius nepataria valgyti tik vieną produktą. „Blogiau, aišku, tikrai nebus. Gausite nedaug angliavandenių, bet trūks amino rūgšties ir norėsite valgyti. Todėl maistas turi būti kuo įvairesnis“, – aiškino endrokrinologas.

Pavyzdžiui, jis rekomendavo prisiminti ir dar vieną Lietuvoje daug kur sutinkamą, tačiau ne pačią populiariausią daržovę – cukiniją. Cukinija igarsėja ir tuo, kad šalina iš organizmo kenksmingas medžiagas, net radioaktyvias, kaupia mažai nitratų.

„Cukinija irgi yra labai sveika, lengvai auga. Joje daug skaidulų, mikroelementų, antioksidantų, taip pat nebūtina itin smarkiai termiškai apdoroti. Ypač nesiūlyčiau cukinijų ilgai kepti ant aliejaus, nes ilgai termiškai apdorojus, aliejus tampa pokostu – o tai jau statybinė medžiaga medienai impregnuoti, bet ne valgymui“, – pabrėžė G. Kazanavičius.

Komentarai (1)