Labai seniai, kuriant vakciną, būdavo kultivuojamos ir naudojamos embriono plaučių ląstelių dalys, tačiau kai kurie žmonės mano, kad vakcinų kūrimui iki šiol naudojamos abortuotos medžiagos, o tai medikams kelia atlaidų šypsnį. Taip LRT RADIJUI sako Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro direktorius prof. Saulius Čaplinskas. Anot jo, šiais laikais tokia praktika nebetaikoma, o skiepai yra visiškai saugūs net nėščiosioms.

– Kaip susiformuoja nauji gripo virusai?

– Nauji gripo virusai susiformuoja tada, kai susimaišo tie gripo virusai, kurie cirkuliuoja tarp paukščių, tarp kiaulių ir tarp žmonių. Pietų pusrutulyje palankios sąlygos susidaro anksčiau, nes ten žiema ateina anksčiau, kai pas mus vasara.

Ten, kur karštas klimatas ir kur blogos higieninės sąlygos, šie virusai gali labai lengvai susimaišyti ir kartais netgi peršokti rūšinį barjerą. Kitaip sakant, kai ten pradeda plisti tam tikras gripas, jau gali būti susiformavę viruso štamai, kurie prieš tai necirkuliavo (sakykim, gali turėti daug antigenų, kurie peršoko iš kiaulių ar paukščių), – tada daromos prognozės, kad tikėtina, jog tokie viruso štamai vėliau ateis ir į šiaurės pusrutulį, pas mus.

Remdamiesi tuo, mokslininkai informuoja farmacijos kampanijas, kurios operatyviai pradeda gaminti būtent tokios sudėties gripo vakciną. [...] Remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) rekomendacijomis, kurios kyla iš tokių stebėjimų, Europoje būna įsigyjama konkrečiam gripo sezonui skirta vakcina.

– Kokia šiemet numatoma gripo padermė, koks pavojingumo laipsnis?

– Šiemet numatomi du A gripo štamai Kalifornija ir Honkongas – pagal tų fermentų sudėtį pavadinimai H ir N:  H1N1 ir H3N2 bei vienas B štamas (Victoria linija). Daugiausia problemų (pandemiją) paprastai sukelia A gripo virusai. B gripo virusų sukeliamos klinikinės problemos kiek švelnesnės. [...]

– Kartais žmonės skundžiasi, kad pasiskiepijo, o po trijų dienų susirgo – prasidėjo ir sloga, ir kosulys. Ką reiškia gyvoji vakcina, negyvoji vakcina ir koks būna gripo skiepas?

– Skiepas negali sukelti ligos. Vakcina gali sukelti tik imuninę reakciją, o ne ligą. [...] Mes, PSO ir visi ekspertai pabrėžia, kad, jei žmogus pasiskiepys nuo gripo, tai nereiškia, kad jis 100 proc. nesusirgs. Jei žmogus stipriai peršals ir gaus didelę gripo viruso dozę nuo kito ligonio, skiepas gali neišgelbėti. Bet ką daro skiepas? Pasiskiepijus imuninė sistema tikrai bus pasiruošusi kovoti su virusu. Tai ypač svarbu žmonėms, kurie serga sunkiomis chroniškomis lėtinėmis ligomis, – tada gripas praeis daug lengviau ir tikėtina, kad nebus sunkių komplikacijų ar net mirties. Dažniausiai tai būna pneumokoko sukeltos komplikacijos.

Interneto platybėse yra daug visokios informacijos, bet reikia mokėti ją atsirinkti: kur yra geltonoji informacija, o kuri paremta moksliniais tyrimais. Juokinga girdėti, kad, tarkim, skiepuose yra beždžionių ar abortų liekanų ir t. t. Norint išauginti virusą, o paskui jį susilpninti arba suskaldyti, reikia turėti tam tikrų viruso dalelių, kurios paskui galėtų sukelti imuninę reakciją. O tas daleles reikia kažkur išauginti. Tačiau virusai neauga nei ant duonos, nei ant saldainių – auga tik ant tam tikrų ląstelių. Būtent tam iš tam tikrų žmogaus ląstelių (iš plaučių audinio ląstelių) buvo išvesta ląstelių linija.

Bet ar atsiras toks žmogus, kuris norėtų atiduoti savo plautį? To niekas nenorėtų ir tai būtų nehumaniška. Todėl kažkada, labai seniai, buvo panaudotas embriono plaučių ląstelių dalys: jos buvo kultivuotos ir tapo ląstelių kultūra, kuri toliau yra naudojama auginant tuos pačius virusus, kurių pagrindu paskui gaminamos vakcinos. Kai žmonės to nesupranta, jiems atrodo, kad iki šiol naudojamas abortuotos medžiagos ir t. t. Suprantančiam medikui tai sukelia tik atlaidų šypsnį.

– Ar pats skiepas gali sukelti kažkokių reakcijų, nepatogumų?

– Man asmeniškai net rankos neskauda skiepo vietoje. Kartais kažkoks nedidelis pojūtis lieka. Kartais, jei visai nėra jokios reakcijos, gali būti irgi blogai – galbūt tai rodo, kad imunitetas nusilpęs ir nereaguoja. Jei skiepas sukelia per daug stiprią reakciją, galbūt kažkas negerai su imunine sistema. Dažniausiai kalbant apie nepageidaujamas reakcija į skiepą, jos būna dvejopos. Arba vaikutis išsigąsta ir pravirksta, arba toje vietoje parausta ar niežti kurį laiką ir pan.

Daugiausiai problemų sukelia skiepas nuo tuberkuliozės. Kodėl? Todėl, kad naujagimiui vakciną reikia įskiepyti tą jo ploną odelę, į odą, o ne po oda. Jei sesutei nors truputį sudreba ranka, vakcina gali papulti į poodį ir paprasčiausiai toje vietoje sukelti odos uždegimą, kuris bus labai nemalonus ir tęsis kurį laiką. Bet ši vakcina tiesiog privaloma. Ne rekomenduojama, o privaloma. Tėvai, žinoma, gali atsisakyti, bet darytų didžiausią žalą savo vaikui. Kodėl? Ogi todėl, kad tuberkuliozė pas mus labai paplitusi, jos aplink labai daug.

Turime suprasti, kad kas trečias pasaulio gyventojas infekuotas tuberkulioze, bet suserga ne visi – tik apie 5 proc. Tai priklauso nuo daugelio aplinkybių. Taigi tikimybė, kad naujagimis susidurs su tuberkulioze, kuri plinta oro lašeliniu būdu, yra be galo didelė. Būtent skiepas nuo tuberkuliozės naujagimį apsaugo nuo žaibinių tuberkuliozės formų. Mirštamumas nuo jų labai didelis.

Kaip veikia skiepai, vakcinų istorija ir didžiausi pasiekimai

Mes neturime mirštančių naujagimių vaikučių nuo tuberkuliozės, deja, iki šiol vis diagnozuojame beveik 100 jau truputį vyresnių vaikų [per metus – LRT.lt] su tuberkulioze. Jie užsikrečia nuo tėvų, kurie serga atvira tuberkuliozės forma. Vaikai labai serga atvira tuberkuliozės forma. Jie retai platina šią ligą, bet užsikrečia būtent nuo artimiausios aplinkos.

Komentarai (2)