Dar kartą apie disracionalijos fenomeną: protingi žmonės dažnai klaidingai atsako į šiuos vaikiškai paprastus klausimus

Pirmieji du T.lt minimum po 3 kartus tikrai buvo...

Pirmi du buvo, trečias nesąmonė. Jokios disracionalizacijos, ir skaičiai prie ko... Ne skaičiai ten, o tiesiog atsitiktiniai linijų kratiniai, labai panašūs į vienženklių/dviženklių skaičių, grupes. Nupiešti taip, kad iš tikrųjų kiekvienas skaičius turi prasmę ir tam tikrą sistemą. Pavaizduoti aproksimuojant tikrais skaitmenų simboliais. Tai greičiau raštingumo testas. Žmogus, nepažįstantis skaičių, uždavinį išspręs nesunkiai (jeigu tai būtų indiški skaitmenys, ir mes išspręstume). Normalus, sveikas žmogus, matydamas tokias sekas, tikslingai atmeta jų geometrines savybes kaip vizualinį triukšmą ir iškart interpretuoja tai, „kas paprastai svarbu“. Tai yra labai svarbus kognityvinis gebėjimas, kurį dar reikia ir tikslingai lavinti. Bet deja, šiuolaikinėse mokyklose lavinamas priešingas „gebėjimas“: nejausti sistemos. Tipo, pateikime „humanitarizuotus“ matematinius uždavinius taip, kad nemokantys skaičiuoti gautų geresnių pažymių už mokančius. Užtat ir gaunasi: „vidutiniai“ mokiniai šitą uždavinį išsprendžia lengvai (pasidžiaukime, kad sėkmingai juos atbukinome!). O „geri“ – sunkiai. Ne taip turi būti. Vidutiniai ir geri mokiniai turėtų jų neperkąsti, ir tik didžiausi atsilikėliai išspręsti lengvai. Jei mano trečiokui nereikėtų valios pastangų tokiam uždavinukui, aš labai susirūpinčiau.