Dažnai jaudinamės negalėdami užmigti, nes mums pritrūks miego. Tačiau be reikalo. Tiek moksliniai, tiek istoriniai įrodymai rodo, kad aštuonių valandų nepertraukiamas miegas tėra mitas.

XX amžiaus devintojo dešimtmečio pradžioje psichiatras Thomas Wehras atliko eksperimentą, kurio metu grupė žmonių visą mėnesį kasdien išbūdavo visiškoje tamsoje po 14 valandų. Praėjo nemažai laiko, kol jų miego ciklas pritapo prie sąlygų, bet ketvirtą eksperimento savaitę tyrimo dalyviai ėmė miegoti įdomiu ciklu: iš pradžių jie miegodavo 4 valandas, tuomet pabusdavo ir išbūdavo 1–2 valandas, kol vėl užmigdavo bei miegodavo antrąjį 4 valandų ciklą.

Šio eksperimento rezultatai nustebino ir sužavėjo mokslininkus, tačiau visuomenėje vis dar gajus nepertraukiamo 8 valandų trukmės miego ciklas. 

2001 metais istorikas Rogeris Ekirchas iš Vidžinijos technologijų universiteto paskelbė mokslinį straipsnį, kuriame aprašoma, jog žmonės kadaise miegodavo 2 miego ciklais, kurių kiekvienas trukdavo po 4 valandas, pateikdamas daug istorinių įrodymų (dienoraščiai, teismo įrašai, medicininės knygos bei kita literatūra). 

Panašiai kaip ir T.Wehro eksperimente, minėtame darbe R.Ekirchas rašo, jog pirmasis miego ciklas prasidėdavo praėjus 2 valandoms po saulėlydžio, o tarp pirmojo ir antrojo miego ciklų būdavo 1–2 valandų tarpas. Istoriniuose šaltiniuose tai pateikiama taip, jog atrodo, kad tai būdavo įprastas dalykas. 

Minėtame tarpe tarp dviejų miego ciklų žmonės būdavo gana aktyvūs. Dažniausiai jie atsikeldavo, nueidavo į tualetą ar parūkyti, o kartais net aplankydavo savo kaimynus. Tačiau daug žmonių likdavo savo lovose, skaitydavo, rašydavo ar tiesiog melsdavosi. XV amžiuje maldaknygėse netgi būdavo maldų, specialiai skirtų laikotarpiui tarp dviejų miego ciklų. Kai kurie žmonės tiesiog šnekėdavosi su savo antrąja puse ar mylėdavosi. Vienoje XVI amžiaus medicininėje knygoje netgi buvo rašoma, kad geriausias laikas poroms mylėtis yra po „pirmojo miego“. 

R.Ekirchas išsiaiškino, kad du miego ciklai ėmė nykti XVII amžiaus pabaigoje. Tai prasidėjo nuo šiaurės Europos aukštuomenės ir per ateinančius 200 metų išplito Vakarų bendruomenėje. XX amžiaus pradžioje dviejų miego ciklų idėja galutinai išnyko. Mokslininkas tai sieja su patobulėjusi gatvių apšvietimu, naminėmis lempomis bei kavinių atsiradimu. 

Savo knygoje „Vakaro Imperija“ istorikas Craigas Koslofsky aiškina, kaip tai nutiko. Iki XVII amžiaus naktys turėdavo labai blogą reputaciją – manyta, jog naktimis šlaistosi tik nusikaltėliai, prostitutės ir girtuokliai. Netgi turtingieji nematydavo vertės naktimis deginti žvakes, nors tik jie galėdavo jas įpirkti. Nemiegojimas naktį nebūdavo laikomas prestižu. 

Viskas pasikeitė Reformacijos laikotarpiu. Katalikai ir protestantai jų persekiojimo metu įprato pamaldas rengti naktimis. Jeigu seniau naktys būdavo skirtos tik prastos reputacijos žmonėms, tamsą jau ėmė išnaudoti ir visuomenėje gerbiami bei pasiturintys žmonės. Ši tendencija persikėlė ir į žemesnius visuomenės sluoksnius, tačiau naktimis nemiegodavo tik tie, kurie išgalėdavo nusipirkti žvakę. Vėliau įvedus gatvės apšvietimą naktimis ėmė mėgautis dar didesnė žmonių dalis. 

1667 metais Paryžius tapo pirmuoju miestu pasaulyje, apšvietusiu savo gatves – stikliniuose žibintuose buvo patalpintos vaškinės žvakės. Po metų Paryžiaus pavyzdžiu pasekė Lilis, o dar po dviejų – ir Amsterdamas, kur buvo įrengtos žymiai efektyvesnės žibalinės lempos. Londonas prisijungė tik 1684 metais, tačiau amžiaus pabaigoje jau daugiau nei 50 Europos didmiesčių gatvės buvo apšviestos. 

Naktys tapo madingos, o gulėjimas naktį lovoje tapo laiko švaistymu. Žmonės ėmė branginti savo laiką ir jį leisti efektyviai, tačiau XIX amžiuje įvykusį pramoninė revoliucija dešimtimis kartų sustiprino tokį požiūrį į laiką. 1829 metais išleistoje medicininėje knygoje tėvai netgi raginami vaikus atpratinti nuo dviejų ciklų miego. 

Šią dieną dauguma žmonių visame pasaulyje įprato prie nepertraukiamo 8 valandų miego, tačiau pasak R.Ekircho, dauguma su miegu susijusių problemų kyla dėl to, jog žmogaus organizmas natūraliai reikalauja kelių ciklų miego. Gana daug žmonių prabunda naktimis ir ilgai negali užmigti, todėl tai galėtų paaiškinti šią problemą. 

Miego psichologas Greggas Jacobsas sako, kad nepertraukiamo miego idėja daro žalą mūsų organizmui, didina nerimą dėl to, jog prabundama naktimis. 

Apie 30 procentų sveikatos problemų tiesiogiai ar netiesiogiai kyla dėl miego. Tačiau ruošiant medicinos studentus studijos apie miegą yra ignoruojamos. Mokslininkai mano, kad dviejų ciklų miegas leisdavo žmonėms geriau kovoti su patiriamu stresu. 

Taigi kai kitą kartą pabusite naktį, pagalvokite apie savo protėvius, kurie tai nuolatos darydavo, ir nusiraminkite. Gulėjimas viduryje nakties nemiegant gali būti naudingas jūsų organizmui.

Pasidalinkite su draugais

Aut. teisės: Lrytas.lt

Komentarai (1)