Kodėl žmonės tapo protingesni už beždžiones? Atsakymas gali būti labai netikėtas - viskas dėl vieno maisto produkto?

P.S. radau tiek pat straipsnių neigiančių šiuos straipsnius. P.S.S. diskusijos dėl ko žmogus tapo protingas yra kaip ir diskusijos ar sviestas naudingas ar kenksmingas (kartu ir visas kitas maistas). P.S.S.S. Todėl tokios temos tik pilstymas iš tuščio į kiaurą. Nes žmonija dar neturi technologijų kuriomis galėtu stebėti kiekvienos į žmogaus organizmą patekusios molekulės kelią organizme ir jos įtaką organizmui. Todėl trūksta žinių kurios leistu į tokius klausimus atsakyti. Todėl visi savo tyrimus bando pritempti ten kur jiems patogiau.

Kai kas nors sako kad zmogus negalejo is bezdiones issivystiti su argumentu kad kiti dar bezdziones, tai labai paprastas palyginimas Afrikos genties ir amerikos kosmonautu.

Dabar jau žinau, kaip pasiekti, kad Lietuvoje nemažėtų žmonių. Tereikia atsivežti beždžionių ir jas maitinti vaisiais.

Čia panašu, kad kažkas bandyta padaryti iš straipsnio vasario mėn. NG žurnale. Ten rašoma apie alų, bet mintis tokia, kad žmonių evoliucijai galbūt turėjo įtakos, kad žmonių protėviai pradėjo valgyti "parūgusius" ant žemės nukritusius vaisius. Kodėl? Todėl, kad turėjo daug medžiagų kurie organizmą apsaugojo nuo mikrobų etc. (panašiai kaip viduramžiais vandenį maišydavo su vynu, ir taip jį dezinfekuodavo).

Cia vegetaru propaganda Gamtoj dideles smegenys pagrinde tik pas mesedzius.

yra tik nustatyta, kad pas vaiseded bedziones didesnes smegenys, o interpratacija apie to priezastis - cia jau fantazija. Priezasciu gali buti daug. Gali buti priesingai, protingesnes bedzniones pradejo valgyti vaisius, nes sugebejo juos pasiekti.

Iš sausumos gyvūnų didžiausios smegenys pas dramblius - arti 5 kg., Iš jūros gyvūnų pas banginius - arti 7 kg... Abejočiau ar vien tik vaisių vartojimas suteikė vienos rūšies bezdžionėms pranašumą. Tikrai nežinau ir negalėčiau įrodyti ar taip, bet manyčiau, jog staigi ir netikėta mutacija paveikusi smegenų vystymasi nedidelėje grupėje ir galėjo būti tas postūmis tobulėt. Mutacija pirminė, maitinimosi būdas antrinis... Kitas dalykas nevisai derantis su šia teorija, tai kad pirmajame palankiausių smegenims produktų sąraše nėra vaisių, 4 daržovės ir vienas jūros gyvis ir tik dėl fosforo, kurio pakanka ankštiniuose... Ką dar galėjo paminėti straipsnyje, kad būtų aiškiau, tai jog smegenys yra organas vartojantis daugiausiai energijos žmogaus kūne. Smegenys sudaro iki 2 proc. kūno masės, o suvartoja 20 proc. kūno energijos. Energijos šaltinis angliavandeniai, kurių yra daugiausia vaisiuose...

Hm - o tu suvoki, kad banginiai isskirtinai mesedziai? O sausumoje nera fiziskai tokiu mesos kiekiu, kad galetu mesa prasimaitint dramblio dydzio gyvunas, nors protevis buvo mesedis? Net kenguros buvo mesedes, kol visos mesos nesuvalge ir teko persiorientuot i vegetaryste Mes principe vos ne didziausi mesedziai sausumoje, kurie isplite masiskai. O protas issivyste, kaip antrinis pozymis del geru maitinimosi mesa salygu Nu nenorejo proteviai zoles ryt, kad ir ka pustu vegetaru propaganda O tie kur nenorejo mesos - galima i juos dabar pasiziuret zoologijos soduose - bananus ir toliau skainioja...

Čia dauguma daro klaidą. Smegenų dydis tokiuose testuose matuojamas ne absoliutus, o santykinis. Nes kuo didesnis organizmas, tuo jo smegenys didesnės, bet tai nereiškia, kad jis protingesnis. Todėl smegenų dydis matuojamas dalinant absoliučia smegenų masę iš kūno masės. Tokiu atvejų banginio smegenys tampa mažesnės nei žiurkėno (čia kaip pavyzdys, neskaičiavau tikro santykio). Visu pirma atsirado žolėdžiai organizmai (nes kol jų nebuvo, tol nebuvo mėsos ir negalėjo atsirasti mėsėdžiai). Vėliau atsirado visaėdžiai (nes neįmanoma per naktį pakeisti savo dietos iš augalų į mėsa, tam reikia laiko). Paskutiniai atsirado mėsėdžiai gyvūnai. Žmogus yra visaėdis gyvūnas. Tad žmogaus protėvis atsirado nei pirmas, nei paskutinis. Jei protingumui turėtu įtakos maistas tada žemėje protingiausi butu žolėdžiai gyvūnai (pagal šio tyrimo rezultatus), nes žolėdžiai yra patys seniausi gyvūnai, nes turėjo daugiausiai laiko vystytis (žeme valdytu ožkos ir karvės). Jei mėsa turėtu įtakos smegenims, tada mėsėdžiai butu patys protingiausi gyvūnai ir žemę valdytu liūtai ir vilkai. Bet kažkodėl žeme valdo visaėdis gyvūnas (žmogus), o žolėdžiai, dažniausiai, yra mūsų maistas. Mėsėdžiai gyvūnai, dažniausiai, zoologijos sode uždaryti. Todėl galiu garantuoti, kad maistas neturi tiesioginės įtakos protingumui. Tam tiesioginę įtaką turi aplinkos sąlygos ir organizmo prisitaikymas (mutavimas) prie jų.

Jums tikrai trūksta techninio redaktoriaus.... Nepirmas straipsnis, kur paliktos klaidos (ne gramatinės, o tiesiog ne ta arba praleista raidė žody ir panašiai).