Niežulys, kosulys, bėrimas, tinimas. Vis daugiau šiuolaikinių žmonių kamuoja įvairios alergijos. Medikai nerimauja, kad jos plinta kaip epidemija.

Kartais net patyrusiems gydytojams tampa labai sunku nustatyti, kas sukelia vieną ar kitą alergiją.

Mokslo pažanga, deja, dar neišsprendė alergijos išsivystymo dėsningumų, dar nepilnai atskleistos ir suvaldytos alerginės ligos, nulemtos aplinkos bei genetinių veiksnių.

Be to, alergijos, priešingai nei mano daugelis, nėra „nekalta“ liga – kai kuriais atvejais iškyla pavojus žmogaus gyvybei, labai suprastėja gyvenimo kokybė.

Nesibaigiantys priešai

Techniškai žodis alergija apibūdina ne ligą, o mechanizmą, pagal kurį išsivysto liga, tiesioginėje DELFI konferencijoje aiškino Medicinos diagnostikos ir gydymo centro alergologė ir klininkinė imunologė Neringa Stirbienė.

Iki šiol dar nėra visiškai aišku, kodėl žmogui išsivysto alergija. Viena vertus, spėjama, kad įtakos turi ir genetiniai veiksniai. Antra priežastis – aplinkos poveikis. Manoma, kad postūmį duoda aplinkos veiksniai, ypač didėjanti aplinkos tarša, netaisyklinga mityba, neracionalus ir nesaikingas vaistų vartojimas.

„Tai – vakarietiško gyvenimo pasekmė. Mes gyvename kitaip nei mūsų seneliai ir protėviai – mažesnės šeimos, sergame rečiau, mažesnė mikroorganizmų įvairovė, aplinkos užterštumas ir net klimato kaita gali lemti tai, kad atsiranda alerginės ligos“, - aiškino ji.

Dažniausiai alerginės ligos prasideda kūdikiams ir vaikams, tačiau niekada nesirgęs darbingo amžiaus žmogus taip pat gali tapti šios XXI a. epidemija vadinamos ligos auka.

„Šiuo metu žmones kamuoja sezoninė alergija, dažniau pasireiškianti sloga, čiauduliu. Problemų sukelia pražydę beržiniai medžiai ir jų žiedadulkės, vėliau (nuo birželio) pražysta žolės. Lietuvoje aktualiausia Motiejuko žolės, svidrių, pievinių miglių ir kitos žiedadulkės. Pasibaigus šiųjų sezonui, ima žydėti piktžolės – kiečiai, pelynai, galintys sukelti alerginę slogą. Prie sezoninių alergenų būtų galima priskirti ir bičių, širšių įgėlimus“, - nesibaigiančius „priešus“ vardijo pašnekovė.

„Tai ypač jautri organizmo reakcija alergenams, į kuriuos kiti visai nereaguoja. Žmogaus imuninė sistema ima reaguoti į tai, kas šiaip žmogaus organizmui nėra kenksminga, pavyzdžiui – į žiedadulkes. Imuninė sistema pradeda gaminti antikūnus ir pasireiškia alergijos simptomai, tokie kaip sloga, bėrimai ir pan.“, - kalbėjo gydytoja.

Vaikystėje dažniausi alergenai yra maisto produktai: pienas, kiaušinis, kviečiai, suaugusiems iš maisto alergenų tampa svarbūs žuvis, žemės riešutai, kiti riešutai. Nepamirškime ir nuolatinių buitinių alergenų – dulkių erkutės, pelėsiai, kačių, šunų bei kitų naminių gyvūnėlių kailis, pagalvių plunksnos, mikroskopinių grybų sporos. Alergines reakcijas gali sukelti ir vaistai. Dažnai pasitaiko alerginių reakcijų nuo įvairių geliančių vabzdžių: bičių, vapsvų, širšių.

Kai kuriems gali atrodyti, kad alergija – labai „nekalta“ liga. Visgi sunkiausiais atvejais gali kilti pavojus žmogaus gyvybei.

„Ryškiausias pavyzdys – anafilaksinis šokas. Dažniausiai jį sukelia vaistai ir vabzdžių (bičių, širšių, vapsvų) įgėlimai ir maistas. Žmogaus kraujospūdis kartais gali nukristi iki nulio, ima svaigti galva, žmogus gali sutinti, kartais kankina dusulys, pykinimas, viduriavimas, dilgėlinis bėrimas ir kiti alergijos požymiai. Tai grėsmingiausia alergijos forma. Kai pažeidžiamos kelios organų sistemos ir laiku nesuteikiama pagalba, ligonis miršta“, - perspėjo gydytoja.

Dėl to alergiškiems žmonėms labai svarbu žinoti, kam jie alergiški, turintiems riziką patirti anafilaksiją visada turėti pirmosios pagalbos vaistus ir prasidėjus sunkiai alerginei reakcijai – kreiptis į medikus.

„Gyvenimą labai apsunkina alergijos, kurių alergenų pašalinti beveik neįmanoma. Pavyzdžiui, alergija šalčiui. Dažnas mano, kad šios alergijos požymiai – pašiurpusi oda, „bėganti“ nosis, tačiau tikroji alergija veikia kitaip – odos vietose, veikiamose šalčio, atsiranda tarsi dilgėliniai bėrimai, patinimai. Sunkiais atvejais įprastas maisto iš šaldytuvo valgymas gali sukelti pavojų gyvybei, mat pradeda tinti gleivinė, darosi sunku kvėpuoti. Tokiems žmonėms apskritai labai pablogėja gyvenimo kokybė - net vasarą nusimaudžius ežere (kurio temperatūra žemesnė už oro), kyla pavojus žmogaus sveikatai ir gyvybei“, - kalbėjo N. Stirbienė.

Yra ir priešingas atvejis, kai išberia nuo karščio, šilumos, suprakaitavus – prasideda cholinerginė dilgėlinė.

Kaip nustatyti ir gydyti

„Pas alergologą atvykęs žmogus turėtų nenustebti sulaukęs daug, jo manymu, net nesusijusių klausimų“, - konferencijoje sakė N. Stirbienė, paklausta, kaip nustatoma, kam žmogus yra alergiškas.

Kartais pats ligonis įtaria alergeną – ligos priežastį. Apžiūrint ligonį matomi išoriniai alerginės ligos požymiai. Pagal juos aprašoma alerginės ligos forma. Įtarus alergeną, jis nustatomas atliekant taip vadinamuosius alerginius odos mėginius.

„Jie atliekami ir su aplinkos, ir su maisto alergenais ir yra greičiausi, atsakymai būna jau po 15 minučių“, - aiškino gydytoja. Tokių mėginių negalima atlikti, jei žmogus vartoja alergijai gydyti skirtus vaistus.

Specifinius alergenui antikūnus galima nustatyti ir kraujo serume.

„Kraujas imamas iš venos. Rezultatų šiuo atveju reikia palaukti, nes tyrimai atliekami laboratorijoje. Galima nustatyti ne vieną, o visą alergenų paletę, taip pat galima nustatyti alergenų komponentus“, - aiškino N. Stirbienė.

Jei įtariate alergiją, kreipkitės į šeimos gydytoją, kuris išrašytų siuntimą pas gydytoją specialistą.

Gera žinia ta, kad alergiją (tiesa, ne greitai ir ne visiems alergenams) galima išgydyti visiškai, taikant specifinę imunoterapiją.

Alergologas-klinikinis imunologas, atlikęs išsamius tyrimus, nustato konkrečius alergenus, kurie įjautrina organizmą, ir paskiria individualizuotą gydymą – imunoterapiją. Jos pagrindinis principas – gydymas mažomis natūraliomis alergenų dozėmis, siekiant pripratinti organizmą prie alergeno ir taip padaryti jį nejautrų. Yra įrodyta, kad specifinė imunoterapija užkerta kelią įsijautrinimui kitiems alergenams bei, svarbiausia, mažina tikimybę susirgti bronchų astma.

Taikant specifinę imunoterapiją, sumažėja simptominių vaistų vartojimas, gerėja paciento gyvenimo kokybė, mažėja sergamumas ir nedarbingumas. Specifinę imunoterapiją galima taikyti ir vaikams nuo 5 m. amžiaus, ir suaugusiesiems, tačiau gydymą būtinai turi prižiūrėti profesionalus alergologas-imunologas.

„Alerginę slogą, astmą, alergiją vabzdžių įgėlimams jau galime įveikti“, - sakė pašnekovė.

Komentarai ()