Mokslininkai su senatve kovoja kiekviename žingsnyje - surastas būdas įveikti plaukų žilimą ()
Kaip anksčiau buvo juokaujama, yra tik vienas vaistas nuo žilės – jis vadinasi giljotina. Tačiau mokslininkai išsiaiškino, kad nebūtina būti taip pesimistiškai nusiteikusiais, mat panašu, kad pagaliau pavyko išsiaiškinti, kaip užkirsti kelią šiam senatvės požymiui, rašė iflscience.com.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Tyrimą atlikę mokslininkai išsiaiškino kokios ląstelės yra atsakingos už plauko augimą, o tai leido geriau suprasti ir tokius procesus kaip plikimas ar pigmento praradimas. Pasak jų, netolimoje ateityje tai galėtų būti panaudota šių procesų stabdymui ar gydymui. Šis atradimas buvo aprašytas moksliniame žurnale Genes & Development.
Buvo tiriamos giliai plauko svogūnėliuose esančios kamieninės ląstelės, geriau žinomos kaip progenitorinės, du skirtingi baltymai KROX20 ir SCF genas. Buvo atrasta, kad KROX20 buvo aktyvuojamas odos ląstelėse, kurios vėliau suformavo plauką. Šios progenitorinės ląstelės tuomet pagamino SCF, kuris yra labai svarbus plauko pigmentacijai. Jeigu yra tiek KROX20, tiek SCF geną turinčių ląstelių, jos pajuda iš plauko folikulo, sąveikauja su pigmentą gaminančiomis melanocito ląstelėmis ir išauga į pigmenta (spalvą) turintį plauką.
Vėliau buvo pabandyta visiškai pašalinti vieną ir kitą baltymą gaminančias ląsteles. Pelių organizmuose pašalinus KROX20 gaminančias ląsteles, jos visiškai nupliko, o panaikinus gaminančias SCF – jų plaukai tapo balti, t. y. neteko pigmento.
Šis atradimas buvo atsitiktinis, kadangi baltymas KROX20 iki šiol paprastai buvo siejamas su nervų sistemos vystymųsi. Mokslininkai šią sąsają tarp plikimo ir baltymo atrado tirdami retą genetinį sutrikimą, vadinama neurofibromatoze, kuriai būdingas gerybinių navikų formavimasis pagal nervų eigą odoje.
„Nors šis projektas buvo skirtas tik išsiaiškinti kaip ant nervų susiformuoja augliai, mes netyčia atradome, kodėl plaukai pražyla bei nustatėme tiesiogiai už plaukų augimą atsakingą ląstelę. Turėdami šias žinias tikimės, kad netolimoje ateityje galėsime sukurti tam tikrą išviršinio naudojimo priemonę, padėsiančią ištaisyti tokias kosmetines problemas, kaip pražilimas ar plaukų slinkimas“, – kalbėjo tyrimui vadovavęs Pietvakarių Teksaso universiteto Medicinos centro mokslininkas gydytojas Lu Le.
Pasak jo, sekantis žingsnis bus atrasti, kaip ir dėl kokių priežasčių baltymas KROX20 ir SCF genas nustoja tinkamai veikti senstančių bei plinkančių žmonių organizmuose. Visgi iki tol, kol bus rasti atsakymai į visus rūpimus klausimus teks susitaikyti tiek su žilais, tiek su slenkančiais plaukais.
