Knygų apie dvasinį intelektą ir lyderystę autorius Awdheshas Singhas, paklaustas, iš ko galima spręsti, kad tikrai esi protingas ir sumanus, pateikė dešimties klausimų sąrašą. Visi klausimai papildyti atsakymais. Į juos atsakę, sužinosite, ar galite pagrįstai didžiuotis ypatingomis proto galiomis.

Daugeliui nekyla jokių abejonių dėl intelektinių savo sugebėjimų, o ir mintis, kad veikiausiai yra protingesni už kitus, taip pat ne svetima. Bėda, deja, ta, kad taip galvoja visi, ir vargu ar kas sutiks, kad esate toks protingas, kokiu savo laikote.

Kaip rašoma svetainėje indy100.com, dėl to kyla šiokių tokių problemų, nes: 1) manydami, kad esame visų protingiausi, neklausome kitų patarimų ir dažnai dėl to nukenčiame; 2) manydami, kad kiti ne tokie protingi kaip mes, susierziname ir įsižeidžiame, kai mūsų nepaklauso.

Nenuginčijamų proto galių įrodymų, atrodytų, galima rasti begalę. Tai ir puikūs IQ testų rezultatai, ir studijos prestižiniame universitete, pavyzdžiui, Harvardo ar Kembridžo, ir patrauklus atlyginimas bei atsakingos pareigos klestinčioje įmonėje. Jei iš tiesų manote, kad išvardyti faktai atspindi intelektą, vadinasi, tokias iškilias asmenybes kaip Mahatma Gandhis (nesužibėjęs moksluose), Albertas Einsteinas (dirbęs prastai apmokamą klerko darbą) ar net Billas Gatesas (buvęs išmestas iš mokyklos) reikėtų laikyti gana vidutinio ar net žemo intelekto.

Pamėginkite atsakyti į 10 toliau pateiktų klausimų, padėsiančių išsiaiškinti asmeninius intelektinius gebėjimus.

1. Ar gebate išspręsti gyvenimiškas problemas?

Aukštu intelektu išsiskiriantys asmenys sugeba nesunkiai išspręsti gyvenimiškas problemas. Gyvenimiškos problemos iš esmės skiriasi nuo vadovėliuose pateikiamų užduočių. Atsakymai į pastarąsias, šiaip ar taip, žinomi, ir norint juos išsiaiškinti tereikia išspręsti iki matematinio lygmens supaprastintą galvosūkį. Realiame pasaulyje identiškų atvejų nebūna. Net tada, kai iškilusi problema iš pažiūros tokia pat, gali skirtis su ja susiję asmenys ar pati situacija. Kaip tik todėl reikia būti išties aukšto intelekto, kad iškilus kaskart unikalioms gyvenimiškoms problemoms pavyktų rasti sprendimus, kurių teisingumą pavyks pasitikrinti tik ateityje.

2. Ar pavyksta skirti tinkamus žmones konkrečioms užduotims atlikti?

Kalbant apie problemų sprendimus, reikia pasakyti, kad visų teisingų atsakymų nežino niekas. Tačiau aukšto intelekto individas gali gana tiksliai pasakyti, kuris asmuo sėkmingai susidorotų su konkrečia problema. Jis paprastai sugeba tinkamai paskirstyti darbus, todėl problemos išsprendžiamos greitai ir efektyviai.

3. Ar dažnai pasiekiate užsibrėžtus tikslus?

Eilinius žmones dažnai skatina kitų motyvacija, o tie kiti paprastai kartoja tokias neva drąsinančias frazes kaip „nieko nėra neįmanomo“, „viskas gyvenime įmanoma“, „į viską reikia žvelgti optimistiškai ir pozityviai“ ir pan. Aukšto intelekto žmonės pakankamai gerai save pažįsta, todėl tiksliai žino, ką sugeba, o ko – ne. Jie siekia tik savo kompetencijos ribų neperžengiančių tikslų, todėl sėkmė jiems dažniausiai šypsosi. Įgyvendinti, ką užsibrėžę, jiems pavyksta gerokai dažniau nei patirti nesėkmę. Ir kas gi pavadins protingu tokį, kuris nesugeba padaryti to, ką nori? Beje, kartais nenuskyla ir aukšto intelekto savininkams, bet šie sugeba pasimokyti iš klaidos ir pasinaudoti ja kaip pamoka pakeliui į sėkmę.

4. Ar esate kūrybingas?

Aukštas intelektas neįsivaizduojamas be kūrybingumo. Nekūrybingas žmogus yra tarsi robotas, gebantis be vargo atlikti užprogramuotus veiksmus, bet nieko daugiau nesugebantis. Protingi žmonės yra itin kūrybingi, todėl niekada nekartoja tų pačių klaidų. Išradėjas Thomasas A. Edisonas yra pasakęs: „Nė karto nesu suklydęs. Tiesiog atradau dešimt tūkstančių priemonių, kurios nepasiteisino.“ Tardamas šiuos žodžius Th A. Edisonas tikrai nenorėjo pasakyti, kad yra labai atkaklus. Jis kalbėjo vien apie savo kūrybingumą, kurį liudija sugebėjimas sumąstyti šitiek vienos problemos sprendimo būdų. Aukštu intelektu pasižymintis asmuo visada ras kitą būdą, jei vienas pasirodys netinkamas.

5. Ar esate laimingas?

Jei nesate patenkintas savo gyvenimu, vadinasi, tikrai nesate itin intelektualus. Mat pats svarbiausias gyvenimo tikslas ir yra tapti laimingu, tad, kaip protingas žmogus, privalote žinoti, kas daro jus laimingą ir kaip užtikrinti savo ir aplinkinių laimę. Jei dažniausiai jaučiatės susierzinęs ir nepatenkintas, veikiausiai nesuprantate nei savęs, nei kitų. Argi tada galite vadinti save itin protingu?

6. Ar sugebate apibendrinti žinias?

Aukšto intelekto savininkai nebūtinai būna uolūs studentai. Retas kuris studijuoja aukščiausio lygio verslo mokykloje. Jie paprasčiausiai nešvaisto laiko mokydamiesi dalykus, kurių niekada neprireiks, be to, sugeba mokytis iš kitų ir puikiai pritaikyti įsisavintas žinias. Kokios nors srities ekspertais jie gali ir nebūti, bet visada bus puikūs praktinio pritaikymo specialistai.

Jie mato sąsajas tarp iš pažiūros skirtingų dalykų. A. Einsteinas yra pasakęs: „Visos religijos, menai ir mokslai yra to paties medžio šakos.“ Jei meno srities žinias sugebate pritaikyti spręsdami mokslines dilemas, o mokslines teorijas – diskutuodami religinėmis temomis, jūsų intelektas ne iš vidutinių. Deja, jei jokių ryšių tarp skirtingų dalykų nematote, intelekto galiomis verčiau nesigirkite.

7. Ar sugebate dirbti su sumanesniais žmonėmis?

Protingi žmonės nebūtinai yra patys talentingiausi. Jie, pavyzdžiui, gali neturėti puikios atminties arba lėtai spręsti analitinio mąstymo reikalaujančias užduotis. Apie A. Einsteino ir Isaaco Newtono užmaršumą sklando legendos. Jų sąmonėje egzistuoja labai aiški pasaulio vizija, sufleruojanti tikslią ir tinkamą kiekvieno dalyko vietą, todėl susidūrę su sumanesniais už save, jie anaiptol nesijaučia menkesni, bet stengiasi išnaudoti stipriąsias savo savybes, kad pasiektų užsibrėžtus tikslus.

8. Ar galite tiksliai numatyti kitų žmonių veiksmus?

Sumanūs ir protingi žmonės geba tiksliai numatyti ne tik savo, bet ir kitų, pažįstamų žmonių, elgesį konkrečiomis aplinkybėmis. Juos sunku nustebinti kokiu nors netikėtu poelgiu. Intelektinių gebėjimų turintys individai gana nesunkiai perpranta žmones, todėl visada sugeba nuspėti galimus jų veiksmus.

Tiek su savo asmeniu, tiek su kitais susiję žmonių lūkesčiai paprastai pagrįsti idealistiniu tikėjimu, o protingų žmonių vertinimas paremtas realistišku požiūriu. Dėl šios priežasties jie niekada nenusivilia žmonėmis, kadangi jų lūkesčiai realistiški, o prognozės – gana tikslios.

9. Ar gebate tiksliai nuspėti ateitį?

Įprasta manyti, kad ateitis – neįmenama mįslė, tačiau protingi ir sumanūs žmonės būsimus įvykius nuspėja jiems nė neprasidėjus. Dėl šio gebėjimo jie visada jaučiasi pasirengę būsimoms permainoms. Aukšto intelekto žmonės puikiai perpranta kitus ir žino visuotinai galiojančius dėsnius, todėl ne tik puikiai prognozuoja ateitį, bet ir patys ją kuria. Nors spėlionės ne visada pasitvirtina šimtu procentų, jos paprastai būna labai arti tiesos.

10. Ar pavyksta užbėgti problemoms už akių?

Eiliniais gebėjimais apdovanoti žmonės problemas ima spręsti tada, kai jos iškyla, tačiau sumanieji sugeba užbėgti problemoms už akių. Tai jiems pavyksta todėl, kad žino, kokios priežastys lemia vienokias ar kitokias pasekmes. Jie puikiai žino, kad nieko šiame pasaulyje nenutinka atsitiktinai, kad kiekvienas reiškinys turi savo prasmę ir priežastį.

Taigi, nesukeliant priežasčių, galima nesitikėti ir pasekmių, kitaip sakant, jei problema nebus sukelta, jos ir neatsiras. A. Einsteinas šį dėsningumą išreiškė taip: „Protingieji sprendžia problemas, o genijai pasirūpina, kad jų neiškiltų.”

Jei į visus ar bent daugumą pateiktų klausimų atsakėte teigiamai ir pasižymite visomis aprašytomis savybėmis, galite pagrįstai laikyti save protingu ir sumaniu, nesvarbu, koks jūsų akademinis išsilavinimas, IQ testų rezultatai ir pajamos. Jei daugelis atsakymų buvo neigiami, intelektiniai jūsų gebėjimai palyginti menki, nepaisant visų apie juos bylojančių pasiekimų.

Komentarai (8)