Ar žinote, kuo skiriasi jautiena, kodėl Lietuvos parduotuvėse dažniausiai būna antrarūšė, o lietuviai net neturi supratimo ką ir kaip valgo (2)
Prekybos centruose surasti tikros kokybiškos jautienos – sudėtinga, teigia Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijos (LMGAGA) direktorė Vilma Živatkauskienė. Pasak jos, dažniausiai tai – numelžtų pieninių karvių ar bulių mėsa. Tačiau lietuviai čia ne išskirtiniai, su tokia pat situacija susiduria ir kaimynai latviai.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
LRT RADIJO bendradarbis Rygoje Arūnas Vaikutis sako, kad kaimynams latviams paragauti kokybiškos jautienos tenka ne dažnai, tačiau ne todėl, kad jos neįperka, o todėl, kad didžioji dalis jos eksportuojama.
„Pasak Žemdirbystės ministerijos, Latvijoje vis mažiau sunaudojama jautienos. Tikrai ne dėl to, kad šalies gyventojai jos nebemėgsta arba neįperka.
Pasirodo, šalyje vis sunkiau nusipirkti geros kokybės jautienos, nes ji eksportuojama, tuo metu Latvijoje lieka pačios prasčiausios kokybės mėsa. Galvijų augintojai neslepia – jautieną eksportuoti jiems yra naudingiau“, – LRT RADIJUI kalba A. Vaikutis.
Kokybiškos jautienos retai paragauja ne tik latviai, bet ir lietuviai
Pasirodo, situacija Lietuvoje nuo kaimyninės Latvijos mažai tesiskiria. Statistikos departamento duomenimis, jautienos Lietuvoje pagaminama kelissyk daugiau nei suvartojama. Pavyzdžiui, 2015-aisiais Lietuvoje buvo pagaminta 19 kg jautienos ir veršienos vienam gyventojui, o suvartota – 5 kg.
LMGAGA direktorė V. Živatkauskienė teigia, kad situacija mėsos kokybės atžvilgiu Lietuvoje labai panaši kaip Latvijoje.
„Lietuviškuose prekybos centruose daugiausia parduodama pieninių karvių ar bulių mėsa. Ji, žinoma, paprastai parduodama mažesne kaina. Didesniuose prekybos centruose atsiranda specializuota mėsa, neseniai pačiai teko matyti juodojo anguso. Tačiau tai yra daugiau prabangos prekė“, – sako V. Živatkauskienė.
Pasak pašnekovės, yra keletas priežasčių, kodėl lietuviai negali mėgautis kokybiška jautiena. Trūksta geros kokybės jautienos paklausos, todėl daug jos yra eksportuojama.
Taip pat, pasak pašnekovės, žmonės dažnai nemoka tinkamai paruošti jautienos, ją sugadina, todėl nemato skirtumo tarp geros ir prastos kokybės mėsos.
„Dar viena priežastis – pieninių karvių ar bulių mėsa yra gerokai pigesnė. Gyvulys jau atidirbęs savo, tad skerdimo įmonės juos nuperka už dvigubai ar trigubai mažesnę kainą.
Yra ir dar viena problema – paruošimo vartojimui, išpjaustymo tradicijų trūkumas. Todėl asociacija rugsėjį organizuoja specializuotą parodą, ieškome šefų, kurie parodytų, kaip ne tik iš brangiųjų, tačiau ir iš paprastesnių galvijo dalių paruošti gerą produktą“, – pasakoja pašnekovė.
Anot V. Živatkauskienės, jautienos vartojimas šiek tiek auga, bet daugiausia vis tiek suvartojama karvienos.
„Minusas mums, kad per mažai populiariname, ir kad per mažai žmonės žino apie kokybišką jautieną, kur jos įsigyti. O pigiau tiekti prekybos centrams kiekių neturime.
Tačiau vartotojai mokosi atrasti jautieną. Pamažu atsiranda, daugėja tos kokybiškos jautienos ir prekybos centruose, nurodoma, kad tai mėsinių galvijų mėsa arba veislė. Būtent ir reikėtų ieškoti papildomų nuorodų apie veislę, ne tik užrašo „jautiena“, – aiškina LMGAGA direktorė.
Lietuvoje beveik nematome ne tik lietuviškos jautienos
„Versli Lietuva“ projektų vadovas Martynas Prievelis sako, kad jautiena nėra vienintelis produktas, kurio daugiau eksportuojama nei suvartojama Lietuvoje.
Priežasčių, kodėl vienas ar kitas produktas yra parduodamas ne vidaus, o užsienio rinkoje, pasak jo, gali būtų labai daug – nuo per mažos paklausos ar žemų kainų vietos rinkoje, iki pasirinktos pardavimų strategijos bei kitko.
Vienas iš Lietuvoje gaminamų produktų, kurio neregi lietuvių akys – pieno milteliai, nes, pasak M. Prievelio, Lietuvos pieno pramonė yra orientuota į eksportą.
„Rusijai paskelbus embargą, šalies pienininkams teko ieškoti alternatyvių rinkų, kuriose būtų galima realizuoti savo produkciją. Pagrindinėms Lietuvos pieno pramonės įmonėms pavyko gauti reikalingus sertifikatus produktų eksportui į Kiniją. Atsižvelgiant į tai, kad Kinija yra nutolusi rinka, kaip pagrindiniai eksporto produktai pasirinkti pieno milteliai dėl žymiai ilgesnio galiojimo laiko nei įprasto pieno.
Leidimus eksportui į Kiniją yra gavusios bendrovės: „Rokiškio pienas“, „Pieno žvaigždės“, „Žemaitijos pienas“ ir kitos. Vidaus rinkoje nėra didelio poreikio pieno miltelių naudojimui, vartotojai renkasi įprastą pieną. Taip pat pažymėtina, kad šalies rinka yra per maža suvartoti visą pieno pramonės pagaminamą produkciją“, – aiškina pašnekovas.
Taip pat, pasak „Versli Lietuva“ atstovo, Lietuvoje yra mados prekinių ženklų (pavyzdžiui, vaikiškų rūbų gamintojas „Mummymoon“), kurie kurdami savo produkciją orientuojasi tik į užsienio rinkas. Pagrindinės tai lemiančios priežastys – per maža vietos rinka, per menka šalies perkamoji galia.
„Dar viena sritis – lazerių pramonės produkcija. Lietuvos lazerių gamintojai yra lyderiai pasaulyje, tačiau vidaus rinkoje jų gaminamai produkcijai paklausa yra maža, todėl apie 90 proc. pagaminamos produkcijos yra parduodama užsienyje, kur paklausa lazerių komponentams ir sistemoms yra ženkliai didesnė“, – kalba M. Prievelis.
Šalies parduotuvių lentynose sunku rasti ir jau iškeptos šaldytos duonos, pažymi pašnekovas. M. Prievelis pasakoja, kad iškepta duona užšaldoma šokinėje šaldymo kameroje. Greitai užšalusi duona nepraranda savo savybių, išlieka tokia pat kaip ir šviežia duona. Tokia produkcija yra eksportuojama į užsienio rinkas, kadangi nešaldant produkcijos, ji negalėtų būti tiekiama į toli esančias rinkas.
Dar vienas produktas, kurį sunku aptikti Lietuvos parduotuvių lentynose – Lietuvoje sukurtas šunims ir žmonėms tinkantis šampūnas „Shoo“.
„Tai yra išskirtinis produktas rinkoje. Kuriant produktą iškart buvo orientuojamasi į eksportą, todėl jis buvo iškart pritaikomas Japonijos, Anglijos, JAV, Australijos rinkoms. Pardavimai vietos rinkoje sudaro tik mažą dalį, nes atsižvelgiant į pasirinktą pardavimų strategiją – tiksliniai klientai yra užsienyje“, – teigia pašnekovas.
