Skandalingas tyrimas parodė, kad ant vaistų nurodomas galiojimo terminas visiškai neatspindi realybės (3)
Ligoninės ir vaistinės privalo užtikrinti efektyvų pasibaigusio galiojimo vaistų išmetimą ir sunaikinimą. Tačiau jau senokai girdime, jog net pasibaigus galiojimo terminui, daugelis vaistų išlieka tinkami naudoti, rašė propublica.org.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Ką iš tikrųjų reiškia žodžiai „galiojimo terminas"?
Lee Cantrell, dirbantis Apsinuodijimų kontrolės biure, Kalifornijoje, kartu su savo kolega toksikologu Roy Gerona iškėlė šią problemą į viešumą.
Jiems pasitaikė puiki proga ištirti daugiau nei 30 metų sandėliuose pragulėjusių vaistų veikliąsias medžiagas ir paneigti mitus, supančius vaistų galiojimo terminus.
Abu tyrėjai teigė, jog frazė „galiojimo terminas" yra klaidinti.
Datos ant vaistų pakuočių tiesiog nurodo tam tikrą laikotarpį, po kurio JAV maisto ir vaistų administracija bei farmacininkų kompanijos nebegarantuoja vaistų tinkamumo.
Dažniausiai tai būna dveji ar treji metai, tačiau šie terminai neatspindi realybės.
„O jeigu dar tinkami ir efektyvūs vaistai yra naikinami vien dėl pasibaigusio galiojimo termino?",— savo tyrime klausė Cantrell ir Gerona.
Rezultatai nustebino visus
Laboratorijoje buvo ištirti daugybę metų sandėliuose laikyti vaistai. Dauguma iš jų buvo dietinės piliulės Obocell bei Bamadex.
Iš viso vaistų sudėtyje buvo suskaičiuota 14 skirtingų veikliųjų medžiagų, tarp kurių buvo antihistaminai, stimuliantai bei skausmo malšinimui skirti junginiai. Visi tirti vaistai buvo originaliose, niekada neatidarytose pakuotėse.
Rezultatai nustebino abu mokslininkus: 12 iš 14 veikliųjų medžiagų vis dar buvo tokios pat veiksmingos, kaip ir jų pagaminimo metu.
2012 metais šis tyrimas buvo publikuotas žurnale Archives of Internal Medicine (dabar JAMA Internal Medicine) ir sulaukė nemažai kritikos. Kai kurie skaitytojai apkaltino tyrėjus galimai žalingais siūlymais naudoti senus vaistus.
Tačiau Cantrell nesutiko su šiais kaltinimais ir teigė, jog jokių rekomendacijų neduoda, tiesiog siūlo pasvarstyti apie tai, kaip neobjektyviai nustatomi galiojimo terminai.
„Atnaujinus receptinių vaistų galiojimo terminų skyrimo procesą, būtų sutaupyti milijardai dolerių",— teigė tyrėjas.
Gamintojai siekia ekonominės naudos
„Sukūrus naują vaistą, gamintojas atlieka įvairius testus, kad užtikrintų, jog vaistas bus veiksmingas iki pat jo galiojimo termino pabaigos. Kadangi neprivaloma tikrinti vaisto tinkamumo po šio laikotarpio, dauguma gamintojų to ir nedaro.
Tai jiems atsieitų per brangiai ir būtų sugaišta per daug laiko. Jie verčiau gamina naujus vaistus, nei tikrina senus",— aiškino Yan Wu, Amerikos farmacijos mokslininkų asociacijos narys.
Senų vaistų tyrimai vaistų gamintojams neatneša jokios ekonominės naudos. Milžiniški kiekiai išmetamų vaistų garantuoja, jog visada bus didelė paklausa ir prekybos tempai nesulėtės.
Jau ir anksčiau kai kurie vaistų tiekėjai yra bandę sudrebinti neveiksmingą vaistų išmetimo sistemą, tačiau nesėkmingai.
Situacija priklauso nuo valstybinės politikos
Lietuvos farmacijos sąjungos prezidentas Eduardas Tarasevičius teigė, jog vaistai netampa kenksmingi iškart pasibaigus galiojimo terminui, tačiau juose esančios veikliosios medžiagos gali nebeveikti taip efektyviai. Visgi galioja tam tikros sutartinės taisyklės, kurių pažeisti negalima.
„Taisyklės yra taisyklės. Mes esame Europos Sąjungoje ir visos narės šalys turi laikytis susitarimų",— aiškino E. Tarasevičius.
Pasibaigusio galiojimo vaistai — ne visada pavojingi
E. Tarasevičius pasakojo, jog kiekvienas vaistas turi skirtingą cheminę sudėtį, todėl skirtingu greičiu chemiškai suskyla ir veikliosios medžiagos. Kai kuriuos vaistus suvartojus jau galiojimo laikui pasibaigus, nieko baisaus gali ir neatsitikti, tačiau tai numatyti iš anksto yra labai sunku.
„Kai kuriais atvejais skilimo produktai nėra pavojingi, todėl gal ir galima vartoti tokius vaistus. Tačiau yra priimta bendra taisyklė, jog žmogus negali vartoti iš dalies suskilusio produkto.
Juk ir maisto produktai turi savo galiojimo terminus, kurių reikėtų laikytis"— teigė Lietuvos farmacijos sąjungos prezidentas.
Senų vaistų analizė kainuotų brangiau
E. Tarasevičiaus nuomone, tyrimai su senesniai vaistais kainuotų itin brangiai, todėl dažniausiai jie neatliekami. Tačiau Lietuvoje yra buvę atvejų, kai vaistai buvo iš naujo ištirti ir jų galiojimo terminas buvo pratęstas.
„Būna atvejų kai patys gamintojai patikrina produktus ir prailgina jų galiojimo laiką. Jie patikrina keletą gaminio serijų ir nustačius, jog vaisto veikliosios medžiagos yra 100 procentų efektyvios, galiojimo terminas yra pratęsiamas",— pasakojo E. Tarasevičius.
Galbūt Lietuvos ir Europos Sąjungos įstatymai iš tikrųjų tinkamai reguliuoja vaistų pramonę ir neleidžia jai siekti per didelės ekonominės naudos. Tačiau kasmet sunaikinama daugybė tonų vaistų ir, regis, dar nėra tikslaus atsakymo į klausimus apie tokių vaistų vartojimo tinkamumą.
