Ar žinote, ką reiškia „pirmosios nakties efektas“? Esame labai panašūs į laukinius gyvūnus - pusė smegenų automatiškai pereina į kovinį režimą ()
Ar pastebėjote, kad pirmą kartą miegant naujoje vietoje sunku pailsėti? Dažnai pabundame, o ir ryte jaučiamės nepakankamai pailsėję. Kodėl taip yra? Pasirodo, žmogaus smegenys šiuo požiūriu net labai primena gyvūnus.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Kai pirmą kartą miegate nepažįstamoje aplinkoje, miega tik pusė jūsų smegenų. Pasirodo, kad kairysis smegenų pusrutulis tokiu atveju būna aktyvesnis nei dešinysis.
Neseniai padarytas atradimas paaiškina tai, kodėl žmonės jaučiasi pavargę po nakties svetimoje aplinkoje. Be to, tai reiškia, kad žmonės turi kai ką bendro su paukščiais ir jūros žinduoliais, kurių tik pusė smegenų užmiega, o kita pusė lieka budri ir tarsi saugo gyvūną nuo priešų.
Miegą studijuojantys mokslininkai atrado „pirmosios nakties efektą“ jau prieš kelis dešimtmečius – kai ėmė studijuoti žmones miego laboratorijose. Pirmoji naktis laboratorijoje įprastai būna tokia bloga, kad mokslininkai paprasčiausiai išmeta jos metu surinktus duomenis.
Tačiau Browno universiteto mokslininkė Yuka Sasaki norėjo išsiaiškinti, kas vyksta smegenyse tą pirmąją naktį. Taigi, ji su savo kolegomis nusprendė ištirti 35 universiteto studentų smegenų bangų tendencijas.
Mokslininkų komanda matavo lėtųjų bangų aktyvumą, kurios pasireiškia gilaus miego metu. Jie išsiaiškino, kad pirmąją naktį laboratorijoje smegenų lėtųjų bangų aktyvumas buvo didesnis kai kuriose dešiniojo pusrutulio dalyse, nei tose pačiose kairiojo pusrutulio dalyse. Įdomu tai, kad po pirmosios nakties šie skirtumai išnykdavo.
Norėdami įsitikinti, kad kairysis smegenų pusrutulis yra aktyvesnis, komanda atliko dar du eksperimentus. Pirmiausia jie privertė miegančius studentus klausyti pasikartojančio standartinio garso, kurį skleidė vienas kitokio dažnio garsas.
Kai žmogus yra pabudęs ar miega negiliai, smegenys reaguoja į išsiskiriantį garso toną. Ir į šį išsiskiriantį toną reagavo tik kairysis smegenų pusrutulis. Tuomet mokslininkai ėmė leisti pakankamai stiprų garsą – kad negiliai miegantis žmogus pabustų.
Paaiškėjo, kad studentai greičiau pabusdavo, kai garsas būdavo leidžiamas prie dešiniosios ausies, kuri yra sujungta su kairiuoju smegenų pusrutuliu. Tai, kad ilsisi tik vienas smegenų pusrutulis, iki tol buvo nežinomas žmogaus sugebėjimas.
Tačiau tai neturėtų stebinti, kadangi pakankamai taip daro ir daugelis gyvūnų. Jau seniai žinoma, kad kai kurie jūrų žinduoliai – tokie, kaip delfinai ar ruoniai, o taip pat ir dauguma paukščių – sugeba miegoti su pabudusiu vienu smegenų pusrutuliu.
Tokiu būdu gyvūnai apsisaugo nuo priešų ir grobuonių. Žmonėms grobuonys šiais laikais jau nebekelia problemų, tačiau žmonių smegenys susiformavo kai naktys būdavo tamsios, o jų tykodavo įvairūs pavojai.
Kai miegame naujoje ir nepažįstamoje aplinkoje, mes nežinome, kiek aplinkui yra grobuonių, todėl viena smegenų dalis būna budresnė – ir saugo mus nuo galimų pavojų. Mokslininkai sako, kad toks smegenų elgesys yra pasąmoningas, todėl mes nieko dėl to negalime padaryti.
Parengta pagal npr.org