Ir vėl „į šipulius sudaužytas“ tradicinis suvokimas apie sveiką mitybą: kas per velniava vyksta ir ką reiškia naujasis pasaulinio garso „The Lancet“ tyrimas?

Yra viena tiesa. Žmogaus sveikatą veikia milžiniškas kiekis išorinių ir vidinių faktorių. Aplinkos užterštumas; aplinkos normalus geofonas; virusai ir bakterijos; fizinis aktyvumas; darbo pobūdis; genetiką; maistas; emocinė buklė ir t.t. Tai yra tai ką greitai sugalvojau, bet sąrašą tikrai galima smarkiai pratęsti. Sakė pienas nesveika. Bet jis nesveikas tik tiems kurie jo netoleruoja, kitiems jis labai sveika. Sakė grūdiniai produktai nesveika. Bet jie nesveika tik alergija turintiems kažkokiam grūdiniam fermentui. Kitiems jie sveiki. Ką turi valgyti aktyviai gyvenantis ir ką turi valgyti pasyviai gyvenantis yra skirtinga. Ką turi valgyti Afrikoje gyvenantis ir ką Sibire gyvenantis, taip pat skiriasi. Nes juos skirtingai veikia aplinka. Tai toks sudėtingas klausimas ir greičiausiai labai individualus, kad visokios rekomendacijos yra bevertės.

https://www.delfi.lt/sveikata/sveikatos ... d=75768327

Tiesa. Mityba užknisantis ir sudėtingas dalykas. Aišku nėra prasmės čia rašyti savo įžvalgų ir atradimų, bet vistiek norisi jomis su kažkuo pasidalinti. Mityboje svarbiausia ne tai ką valgome, o sujungti visus fiziologinius procesus, kurie vyksta pavalgius į vieną visumą. Šie taškai yra intrahepatiniai tulžies akmenys, bendras tulžies ir kasos latakas, tulžis ir kasos fermentai, mikrobiomas, metabolinės ir mitybinės rūgštys bei jų kristalai ir daugelis kitų. Čia išvardinti svarbiausi. Viskas prasideda nuo to, kad mūsų kūnas yra vamzdelių sistema, kurių užsikimšimas išprovokuoja ligos atsiradimą. Kaip pavyzdį galima paminėti kepenų latakų arba pagrindinio tulžies ir kasos latako užsikimšimą dėl sukietėjusių darinių, kurie vadinami tulžies akmenys. Blogiausiu atveju tai gali sukelti pankreatitą arba maudimą, bet dažniausiai viskas prasideda nuo sutrikusio virškinimo ir tuštinimosi kas 2-trą 3-čia dieną, kas vadinama vidurių užkietėjimu. Esmė tame, kad sutrikus tulžies ir kasos fermentų nutekėjimui sutrinka ir peristaltika, bei pakinta žarnyno bakterijų sudėtis. Maistas nėra pakankamai suvirškinamas (tai gali būti viena iš priežasčių dėl ko išsivysto alergija maistui) ir žmogus negali pasisavinti 100% maisto, kurį jis suvalgo. Ilgainiui jį ištinka mitybinių medžiagų krizė, nors žmogus valgo daug, organizmas badauja. Esant geram virškinimui ant tualetinio popieriaus neturėtų likti nė žymės (suprantate apie ką čia). Riebalai yra stipriausias tulžį skatinantis makroelementas (kartumynai taip pat), o visa mažai riebalų politika padarė daugiau žalos nei naudos. Cukrus dideliais kiekis skatina kraujagyslių uždegimą per procesą vadinamu mitybiniu rugčių kristalizavimusi. Šie kristalai žaloja kraujagysles, todėl kaip atsaką organizmas gamina daugiau cholesterolio. Į tulžies sudėtį įeina cholesterolis, taip organizmas atsikrato jo pertekliaus, bet jei sutrinka tulžies nutekėjimas, dėl maisto, kuris neskatina jo tekėjimo (mažai riebalų dieta), ilgainiui cholesterolis virsta kietais gumulėliais, kurie tik pablogina tulžies nutekėjimą ir užkemša latakus. Reikia žinoti tai, kad tulžies pūslė yra raumuo-maišas, kuris įšvirkščia tulžį kai riebalai patenka į dvylikapirštę žarną. Nėra riebalų, nėra ir signalo, tulžis užsibūna ir tirštėja. Gaila, kad neina to papasakoti keliais žodžiais... Per dažnas valgymas ir persyvalgymas, nepakankamai sukramtytas maistas ir jo nesuderinamumas, rafinuotas cukrus yra mūsų priešai. Praktiškai, žmogaus sveikata priklauso nuo jo virškinimo stiprumo. Stiprus virškinimas suvirškina maistą ir žmogus pasisavina jo 100% jo nekankina mitybinių medžiagų trūkumas. Jo nekankina disbakteriozė, nes tulžis ir kasos fermentai pasirūpina, geromis salygomis gerosioms bekterijoms. Jeigu jums atrodė, kad jaunystėje galėjote suvirškinti net akmenis, bet dabar perkopus kelintą dešimtį net po nekalto užkandžio sutrinka virškinimas, tuomet atsakymas tik vienas - sutrikusi kasos fermentų ir tulžies veikla. Taigi ar daug angliavandenių ir mažai riebalų dieta jums tinka? Saldus maistas, kartus gyvenimas.

Šiaip rašau, nes nori, kad pakritikuotumėte. Gal atsiras žmogus, kuris į mitybą žvelgia visai kitokia mąstysena ir kitu žinių bagažu. Ar atsiras?

Dėkui už puikų komentarą! Kažin ar galiu ką prieš pastatyti argumentais, o bet tačiau, norėčiau paklausti kas yra per dažnas valgymas ir kuo jis blogai. Aš, kaip sportininkas valgau dažnai tikrai ir nelabai dideliais kiekiais ( 5-6 kartai į dieną, po maždaug 400-600 kcal), nuo senų laikų buvo akcentuojama, kad taip daryti yra daug geriau negu 3-4 kartai didesniais kiekiais, nors jau nepirmą kartą girdžiu priešingai.

Yra viena tiesa, bet kokios rekomendacijos dėl maisto ir valgymo yra paremtos statistika, o statistika yra viena iš melo rūšių. Ypač tokiais klausimais kaip sveikata, kai sveikatą veikia tūkstančiai skirtingu faktorių. Paėmei kita tiriamųjų grupę, tarp kurių dauguma mažiau aktyvus ir statistiškai gavai kitokius rezultatus nei grupė su aktyvesniais tiriamaisiais. Paėmei grupę kurios dauguma sudaro tam tikro regiono asmenys, gavai dar kitokius rezultatus. Paėmei mišria grupę, gavai dar kitokius rezultatus ir t.t. Todėl kiek tyrėjų tiek ir nuomonių. Kiek skirtingų tiriamųjų grupių tiek ir skirtingų rezultatų.

Taip, mažais kiekiais, bet dažnas valgymas nėra blogis. Norėjau pabrėžti, dažną valgymą tokį kaip užkandžiavimą. Kadangi suvalgius pagrindinį patiekalą virškinimo organai jau būna paruošę ir išskyrę visus reikiamus fermentus, o nekaltas užkandis ar net gėrimas įsiterpia į virškinimo procesą ir jį sutrikdo. Rezultatas ne iki galo suvirškintas maistas. Tokio pilnai pasisavinti mūsų organizmui tiesiog neina. Mažais kiekiais, bet dažnas valgymas ne taip stipriai apkrauna virškinimo organus, dėl to jis ir rekomenduojamas nuo senų laikų. Maistas yra geriau apvirškinamas ir geriau pasisavinamas. Persivalgymas, tai virškinimo organų galimybių viršijimas, todėl bet kokiu atveju mažiau yra geriau.